Šalyje veikiančioms finansų įstaigoms didžiausią nerimą kelia su užsienio rinkomis susijusios grėsmės – tai rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Tačiau beveik visas grėsmes respondentai vertino palankiau nei metų pradžioje.

„Finansų įstaigas labiau neramina išorės rizikos šaltiniai, o vidaus grėsmes jos vertina nuosaikiau. Pavyzdžiui, gerėjant įmonių ir namų ūkių finansinei būklei, bankai palankiau nei anksčiau įvertino jų kredito riziką. Tačiau finansų įstaigos mano, kad jų galimybės pritraukti finansavimą taps sudėtingesnės“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvoje veikiantys finansų sistemos dalyviai reikšmingiausiomis rizikomis laiko galimą kai kurių valstybių skolų problemų poveikį Lietuvos ūkiui ir šalies eksporto kritimą silpniau augant pasaulio ekonomikai. Apklausos dalyvių nuomone, investicijų išskaidymas ir eksporto plėtra į „sveikas“ rinkas sumažintų minėtų rizikų poveikį.

Palyginti su prieš pusmetį atlikta analogiška apklausa, daugiau dėmesio sulaukė šalies konkurencingumo praradimo grėsmė. Anot apklausos dalyvių, sparčiau už darbo našumą kylantis darbo užmokestis ir kvalifikuotų darbuotojų stygius gali nulemti šalies konkurencingumo užsienio rinkose praradimą. Visgi šios rizikos išsipildymo tikimybė vertinama kaip nedidelė.

Paprašytos įvardyti ir įvertinti daugiau galimų rizikos šaltinių, apklaustos finansų įstaigos atkreipė dėmesį į politinės valios Lietuvoje stoką priimant ekonomikai ir finansams svarbius sprendimus, mokestinės aplinkos nestabilumą. Be to, finansų įstaigos kaip išaugusį rizikos šaltinį minėjo ir susiklosčiusią situaciją Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Makroekonominė rizika antrą pusmetį iš eilės vertinama kaip mažesnė negu vidutinė, nors dar 2012 m. pabaigoje ji vertinta kaip didesnė negu vidutinė. Dalis apklaustų finansų įstaigų makroekonominę padėtį vertintų palankiau, jei matytų aiškius veiksmus mažinant biudžeto deficitą ir racionalizuojant mokestinę aplinką.

Finansų įstaigos vis dar konservatyviai vertina polinkį prisiimti riziką, t. y. siekti didesnės grąžos renkantis pelningesnius, bet rizikingesnius projektus, ir per artimiausią pusmetį šio požiūrio keisti neketina.