Gariūnų prekeivius supažindino su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. liepos 11 d. penktadienis

Didžiausioje Baltijos šalyse Gariūnų turgavietėje surengtuose trijuose seminaruose smulkieji prekeiviai išsamiai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais, kurių kiekis prieš euro įvedimą ir įvedus eurą tikrai bus didesnis nei paprastai. Todėl ir prekybininkai, kuriems už prekes bus mokama litų ar eurų banknotais ir monetomis, turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. O toks pavojus, nors ir nedidelis, visada yra, todėl reikia žinoti svarbiausias banknotų ir monetų apsaugos priemones“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.

Seminarų dalyviams papasakota apie kiekvieno iš šiuo metu apyvartoje esančių septynių nominalų eurų banknotų, vienodų visoje euro zonoje, apsaugos priemones. Lietuvos banko atstovai atkreipė dėmesį, kad apyvartoje jau yra pirmieji naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus. 2014 m. rugsėjo 23 d. į apyvartą bus išleistas naujasis 10 eurų banknotas. Lietuvos bankas užsakė tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus, jais jis aprūpins komercinius bankus, o per juos pinigai pasieks gyventojus. Tačiau apyvartoje gali būti ir pirmosios serijos šių nominalų banknotų, visi jie galioja.

Pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita pusė kiekvienos euro zonos valstybės yra savita ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva irgi leis į apyvartą eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl atsiskaitymams jos turės būti priimamos ir Lietuvoje, kai mūsų valstybė įsives eurą.

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Lavišius informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, kuris bus privalomas nuo šių metų rugpjūčio pabaigos iki kitų metų vidurio. Jis pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pabrėžė tokių seminarų svarbą smulkiesiems prekeiviams siekiant tinkamai pasirengti euro įvedimui ir be trikdžių pereiti prie naujos valiutos, sklandžiai aptarnauti pirkėjus.

Lietuvos banko atstovai susitarė su Gariūnų verslo parku dėl tolesnės informacijos apie eurą sklaidos šiame dideliame smulkaus ir vidutinio verslo objekte.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »