Gariūnų prekeivius supažindino su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. liepos 11 d. penktadienis

Didžiausioje Baltijos šalyse Gariūnų turgavietėje surengtuose trijuose seminaruose smulkieji prekeiviai išsamiai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais, kurių kiekis prieš euro įvedimą ir įvedus eurą tikrai bus didesnis nei paprastai. Todėl ir prekybininkai, kuriems už prekes bus mokama litų ar eurų banknotais ir monetomis, turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. O toks pavojus, nors ir nedidelis, visada yra, todėl reikia žinoti svarbiausias banknotų ir monetų apsaugos priemones“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.

Seminarų dalyviams papasakota apie kiekvieno iš šiuo metu apyvartoje esančių septynių nominalų eurų banknotų, vienodų visoje euro zonoje, apsaugos priemones. Lietuvos banko atstovai atkreipė dėmesį, kad apyvartoje jau yra pirmieji naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus. 2014 m. rugsėjo 23 d. į apyvartą bus išleistas naujasis 10 eurų banknotas. Lietuvos bankas užsakė tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus, jais jis aprūpins komercinius bankus, o per juos pinigai pasieks gyventojus. Tačiau apyvartoje gali būti ir pirmosios serijos šių nominalų banknotų, visi jie galioja.

Pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita pusė kiekvienos euro zonos valstybės yra savita ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva irgi leis į apyvartą eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl atsiskaitymams jos turės būti priimamos ir Lietuvoje, kai mūsų valstybė įsives eurą.

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Lavišius informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, kuris bus privalomas nuo šių metų rugpjūčio pabaigos iki kitų metų vidurio. Jis pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pabrėžė tokių seminarų svarbą smulkiesiems prekeiviams siekiant tinkamai pasirengti euro įvedimui ir be trikdžių pereiti prie naujos valiutos, sklandžiai aptarnauti pirkėjus.

Lietuvos banko atstovai susitarė su Gariūnų verslo parku dėl tolesnės informacijos apie eurą sklaidos šiame dideliame smulkaus ir vidutinio verslo objekte.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »