Gariūnų prekeivius supažindino su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. liepos 11 d. penktadienis

Didžiausioje Baltijos šalyse Gariūnų turgavietėje surengtuose trijuose seminaruose smulkieji prekeiviai išsamiai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais, kurių kiekis prieš euro įvedimą ir įvedus eurą tikrai bus didesnis nei paprastai. Todėl ir prekybininkai, kuriems už prekes bus mokama litų ar eurų banknotais ir monetomis, turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. O toks pavojus, nors ir nedidelis, visada yra, todėl reikia žinoti svarbiausias banknotų ir monetų apsaugos priemones“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.

Seminarų dalyviams papasakota apie kiekvieno iš šiuo metu apyvartoje esančių septynių nominalų eurų banknotų, vienodų visoje euro zonoje, apsaugos priemones. Lietuvos banko atstovai atkreipė dėmesį, kad apyvartoje jau yra pirmieji naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus. 2014 m. rugsėjo 23 d. į apyvartą bus išleistas naujasis 10 eurų banknotas. Lietuvos bankas užsakė tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus, jais jis aprūpins komercinius bankus, o per juos pinigai pasieks gyventojus. Tačiau apyvartoje gali būti ir pirmosios serijos šių nominalų banknotų, visi jie galioja.

Pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita pusė kiekvienos euro zonos valstybės yra savita ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva irgi leis į apyvartą eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl atsiskaitymams jos turės būti priimamos ir Lietuvoje, kai mūsų valstybė įsives eurą.

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Lavišius informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, kuris bus privalomas nuo šių metų rugpjūčio pabaigos iki kitų metų vidurio. Jis pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pabrėžė tokių seminarų svarbą smulkiesiems prekeiviams siekiant tinkamai pasirengti euro įvedimui ir be trikdžių pereiti prie naujos valiutos, sklandžiai aptarnauti pirkėjus.

Lietuvos banko atstovai susitarė su Gariūnų verslo parku dėl tolesnės informacijos apie eurą sklaidos šiame dideliame smulkaus ir vidutinio verslo objekte.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »