JAV ekonomikos štilį užgožia naujienos iš euro zonos

Publikuota: 2013 m. vasario 1 d. penktadienis

Po 2012 m. gruodį įvykusio JAV Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) posėdžio finansų rinkos pradėjo laukti Federalinės rezervų sistemos (FED) sprendimo nutraukti ekonomikos skatinimo programą. Tačiau FED ryšis keisti savo politiką tik pagerėjus JAV gyventojų užimtumo duomenims ilguoju laikotarpiu.

Kaip ir buvo tikėtasi, po 2013 m. sausio 30 d. įvykusio posėdžio FOMC nepakeitė vykdomos vertybinių popierių supirkimo programos, galiojančių palūkanų normų ir kitų skaitinių ribinių verčių. Naujausias FED ekonomikos rodiklių pokyčių įvertis buvo kiek prastesnis nei praėjusių metų gruodį, tačiau, rinkų vertinimu, tai tik laikinas JAV ekonomikos susilpnėjimas. Stipri darbo rinka išlieka FED prioritetu, o FOMC ir toliau laukia pagerėjimo užimtumo duomenyse, prieš sustabdant kiekybinį ekonomikos skatinimą.

Ekspansinė pinigų politika tęsiama

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad padėtis didžiausioje pasaulio ekonomikoje neturėtų keistis. Kaip ir buvo tikėtasi, sausio pabaigoje įvykęs FOMC susirinkimas jokių pokyčių nei dėl palūkanų normų keitimo, nei dėl 85 mlrd. JAV dolerių vertės kasmėnesinių vertybinių popierių supirkimo nepažėrė. Nedarbo ir infliacijos ribinės vertės, kurios pirmiausia identifikuoja FED ketinimus inicijuoti bazinių palūkanų normų keitimą, nepasikeitė ir išliko 6,5 proc. ir 2,5 proc. atitinkamai. „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, artimiausiu metu šių reikšmių JAV ekonomikai pasiekti nepavyks.

FOMC sprendimai nepaveikė tolimesnio kiekybinio skatinimo – Komitetas tęs Iždo obligacijų ir paskolomis užtikrintų vertybinių popierių supirkimą bei naudos atitinkamus finansinius instrumentus tol, kol situacija darbo rinkoje ims iš esmės gerėti. Tai reiškia, kad dabartinis vidutinis 150 tūkst. naujų darbo vietų prieaugis kas mėnesį nėra pakankama paskata spartesniam JAV ekonomikos atsigavimui. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad prireiks mažiausiai keturių mėnesių nuoseklaus darbo rinkos augimo bent po 200 tūkst. naujų darbo vietų kas mėnesį, prieš FED sustabdant kiekybinio ekonomikos skatinimo programą. Svarbu ir tai, kad FED nutrauks kiekybinį skatinimą gerokai prieš paskelbiant apie palūkanų normų didinimą.

Svarbiausia – infliacija ir nedarbas

2012 m. gruodžio mėnesį po FOMC posėdžio pateikta informacija atskleidžia, kad pastarųjų mėnesių JAV ekonomikos augimas sustojo – labiausiai dėl gamtinių kataklizmų ir kitų laikinų veiksnių. Nors bedarbių skaičius didėjo nuosaikiai, nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas. Namų ūkių išlaidos ir verslo kapitalo investicijos išaugo, kartu augant ir nekilnojamojo turto rinkai. Panašu, kad infliacija laikosi kiek žemiau FOMC toleruojamos ilgalaikės infliacijos ribos, nepaisant energinių išteklių kainų spaudimo. Ilgo laikotarpio infliacijos perspektyvos išliko nepakitusios.

Infliacija vidutiniu laikotarpiu, panašu, laikysis ties ar net bus mažesnė nei 2 proc. FOMC, užtikrindamas tvirtesnį ekonomikos atsigavimą ir palaikydamas toleruojamą infliacijos lygį, ir toliau kas mėnesį supirkinės 40 mlrd. JAV dolerių vertės paskolomis užtikrintus vertybinius popierius ir 45 mlrd. JAV dolerių vertės ilgo laikotarpio Iždo obligacijas. Komitetas neketina atsisakyti savo įgyvendinamos valstybinio sektoriaus kompanijų ir skolintojų vertybinių popierių reinvestavimo į paskolomis užtikrintus vertybinius popierius ir besibaigiančio termino Iždo obligacijų pardavimo aukcionuose programos. Šios įgyvendinamos priemonės turėtų sumažinti spaudimą ilgo laikotarpio palūkanų normoms.

Įtampa kol kas neatslūgs

Artimiausi mėnesiai JAV bus kaip niekad įtempti – bus stebimi pokyčiai šalies ekonomikoje ir finansų sistemoje. Nepasitvirtinus darbo rinkos stiprėjimo lūkesčiams, FOMC ir toliau supirkinės Iždo obligacijas ir paskolomis užtikrintus vertybinius popierius bei pasitelks kitas būtinas finansines priemones, kol nebus pasiektas lygiagretus pagerėjimas kainų stabilumo plotmėje.

Kardinalūs pokyčiai Europoje

Nuoseklus FOMC veiksmų tęstinumas iš esmės skiriasi nuo situacijos euro zonos pinigų rinkoje. Nors euro zonos pinigų rinkos palūkanos krito ne vieną mėnesį iš eilės, šių metų sausio pradžioje vis dar nebuvo matyti aiškių signalų, kad tokia kryptis turėtų netrukus pasikeisti. Tačiau praeitą savaitę Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus apie galimybę bankams anksčiau laiko grąžinti ilgalaikių refinansavimo operacijų (LTRO) metu gautas likvidžias lėšas, situacija kardinaliai pasikeitė. Net 53 proc. Europos bankų, prieš metus iš ECB pasiskolinusių trejų metų trukmės LTRO lėšų, pareiškė norą dalį jų sugrąžinti. Grąžinamų lėšų mastai buvo gerokai didesni nei prognozavo rinkų dalyviai. Šie pokyčiai nulėmė reikšmingą ilgo laikotarpio palūkanų augimą: trejų metų trukmės palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanų normos išaugo kone dvigubai – nuo 0,45 proc. sausio pradžioje iki 0,85 proc. sausio pabaigoje.

Šiokį tokį kilimą pademonstravo ir EURIBOR tarpbankinės palūkanų normos. ECB toliau tęsiant likvidžių lėšų atitraukimo iš rinkos priemones, išauga tikimybė, kad kartu su EURIBOR, nuosekliai iš lėto kils ir ilgesnio termino palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »