Kreditų ima mažiau, tačiau skolinasi didesnes sumas

Publikuota: 2015 m. gegužės 20 d. trečiadienis

Itin smulkūs vartojimo kreditai Lietuvoje praranda populiarumą. Gyventojai linksta skolintis didesnes sumas ilgesniam laikotarpiui, rodo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių duomenys. Per pirmus tris šių metų mėnesius 11 asociacijai priklausančių įmonių išdavė šeštadaliu mažiau smulkiųjų vartojimo kreditų nei 2014 metų I ketvirtį. Tiek pat mažėjo ir kreditų suma.

„Mažėjimo tendenciją smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje stebime jau visus metus. Mūsų narių per ketvirtį išduotų smulkiųjų kreditų iki 290 eurų suma yra mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Praėjusiais metais užfiksuota smukimo tendencija nesikeičia ir šiemet. Gali būti, kad tai lemia ir pasikeitusi ekonominė situacija įvedus eurą“, - komentuoja LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos užimančios LSVKA narės suteikė 115 tūkstančių smulkiųjų kreditų, kurių suma nesiekė 12 mln. eurų. Vidutinė kredito suma – 102 eurai. LSVKA duomenimis, 41 proc. visų kredito gavėjų prašo 50 eurų kredito, iki 100 eurų skolinasi 63 proc. klientų. Tik penktadalis vartotojų skolinasi didesnę nei 200 eurų sumą. Tačiau pastebima tendencija, kad auga išduodamų kreditų sumos.  

Pastebima, kad per metus net 17 proc. sumažėjo jaunesnių nei 25 metų amžiaus LSVKA narių klientų. Taip pat ketvirtadaliu sumažėjo sudarytų smulkiųjų vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias skola buvo perduota išieškoti tretiesiems asmenims.

„Smunkant smulkiųjų vartojimo kreditų paklausai įmonės priverstos konkuruoti dėl klientų mažindamos paslaugų kainą ir siekdamos pritraukti tuos kreditų gavėjus, kurių galimybės grąžinti pasiskolintą sumą nekelia abejonių. Dėl to mūsų narių vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) nuosekliai mažėja ir neviršija 150 proc., kai, palyginti, 2013 metų pradžioje ji siekė 195 proc.“, - sako L. Valickas.

Į BVKKMN įtraukiamos visos su kreditu išdavimu susijusios sąnaudos – mokumo vertinimas, paskolos administravimas, bankinės paslaugos ir kt.

L. Valicką stebina aktyvūs politikų bandymai dirbtinai apriboti kreditų kainą, nes tai pažeistų laisvos ūkinės veiklos ir konkurencijos principus. Dalis įmonių, kurios moka mokesčius, remia sportą ir kultūrą, kuria darbo vietas, tiesiog būtų priverstos pasitraukti iš rinkos, nes paslaugos taptų nuostolingos. Tačiau pranašumą įgytų kitos analogiškas paslaugas teikiančios ir ribojimus apeinančios bendrovės bei nelegalūs skolintojai. 

„Tyrimai rodo, kad vartotojai paslaugą renkasi pirmiausia pagal mažiausios kainos kriterijų. Vartojimo kreditus Lietuvoje oficialiai teikia per 30 įmonių, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl klientų paslaugos kaina ir kokybe, kaip ir kitose verslo srityse. Įvedus nepamatuotus ribojimus legaliai nebebūtų teikiami patys mažiausi 50 – 100 eurų kreditai, kurie turi didžiausią paklausą. Taip vartotojai būtų priversti skolintis didesnes sumas, kurių jiems nereikia ir realiai sumokėti daugiau palūkanų arba, negalėdami gauti didesnės sumos, skolintųsi šešėlinėje rinkoje“, - paaiškino L. Valickas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »