Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Publikuota: 2014 m. balandžio 30 d. trečiadienis

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. „Nors Lenkijoje į euro įvedimą žiūrime skeptiškai, manome, kad jūs elgiatės teisingai“, – mano ekonomikos profesorius.

Atviras paskaitas studentams skaitęs vizituojantis KTU profesorius teigia, jog situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje negalima vertinti vienodai. „Žiūrint grynai iš teorinio taško, Lietuvos ekonomika yra daug atviresnė užsienio prekybai nei Lenkijos. Mūsų eksporto ir BVP santykis yra perpus mažesnis nei jūsų šalyje. Esate maža atvira ekonomika, todėl turite būti euro zonos nariai“, – teigia S. Uminki.

Ekonomikos profesorius pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau Lenkija turės pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir prisijungti prie euro zonos. Būtent dėl to jam labai įdomu stebėti euro įvedimo kampaniją. S. Uminski nuomone, esame drąsūs, įsivesdami eurą dabar, ekonominės ir finansinės krizės metu, tačiau į Europos šiandienos iššūkius ekonomikos profesorius žiūri optimistiškai.

„Pritariu vienam iš garsiausių Europos ekonomistų, Andre Sapirui, teigiančiam, jog krizė yra postūmis, kuris paskatina vystymąsi. Europai reikia naujų impulsų tam, kad sustiprintume ekonomikos integraciją, kad įveiktume sunkumus. Be to, Europos integracijos istorija paženklinta krizių“, – teigia S. Uminski.

Gdansko universiteto profesorius, viešėdamas KTU, skaitė pranešimą ir tarptautinėje konferencijoje „Politiniai ir ekonominiai iššūkiai, skatinantys strateginius pasirinkimus žinių Europos link“. Konferencijoje dalyvavę latvių, lenkų ir lietuvių mokslininkai ekonomikos profesoriaus nuomone, atstovauja naujas ES šalis nares, kurios šiandien ir suteikia pagrindinius impulsus naujiems Europos Sąjungos procesams.

Paklaustas, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš lenkų, profesorius paminėjo porą dalykų – Lenkijos prekybos ryšius su Vokietija ir gebėjimą pasinaudoti struktūrinių fondų parama. „Pinigai atitenka ne tik Varšuvai, bet ir kitiems miestams bei šalies vietovėms – Gdanskui, Poznanei, Vroclavui. Deja, jau šešerius metus iš eilės lankydamasis Kaune, nepastebiu teigiamų poslinkių nei verslo struktūros, nei miesto gyvybingumo prasme. Nevyksta augimas ir dėl to šiek tiek liūdna“, – sako Gdansko universiteto Europos integracijos tyrimų centro mokslininkas S. Uminski.

 

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »