Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Publikuota: 2014 m. balandžio 30 d. trečiadienis

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. „Nors Lenkijoje į euro įvedimą žiūrime skeptiškai, manome, kad jūs elgiatės teisingai“, – mano ekonomikos profesorius.

Atviras paskaitas studentams skaitęs vizituojantis KTU profesorius teigia, jog situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje negalima vertinti vienodai. „Žiūrint grynai iš teorinio taško, Lietuvos ekonomika yra daug atviresnė užsienio prekybai nei Lenkijos. Mūsų eksporto ir BVP santykis yra perpus mažesnis nei jūsų šalyje. Esate maža atvira ekonomika, todėl turite būti euro zonos nariai“, – teigia S. Uminki.

Ekonomikos profesorius pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau Lenkija turės pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir prisijungti prie euro zonos. Būtent dėl to jam labai įdomu stebėti euro įvedimo kampaniją. S. Uminski nuomone, esame drąsūs, įsivesdami eurą dabar, ekonominės ir finansinės krizės metu, tačiau į Europos šiandienos iššūkius ekonomikos profesorius žiūri optimistiškai.

„Pritariu vienam iš garsiausių Europos ekonomistų, Andre Sapirui, teigiančiam, jog krizė yra postūmis, kuris paskatina vystymąsi. Europai reikia naujų impulsų tam, kad sustiprintume ekonomikos integraciją, kad įveiktume sunkumus. Be to, Europos integracijos istorija paženklinta krizių“, – teigia S. Uminski.

Gdansko universiteto profesorius, viešėdamas KTU, skaitė pranešimą ir tarptautinėje konferencijoje „Politiniai ir ekonominiai iššūkiai, skatinantys strateginius pasirinkimus žinių Europos link“. Konferencijoje dalyvavę latvių, lenkų ir lietuvių mokslininkai ekonomikos profesoriaus nuomone, atstovauja naujas ES šalis nares, kurios šiandien ir suteikia pagrindinius impulsus naujiems Europos Sąjungos procesams.

Paklaustas, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš lenkų, profesorius paminėjo porą dalykų – Lenkijos prekybos ryšius su Vokietija ir gebėjimą pasinaudoti struktūrinių fondų parama. „Pinigai atitenka ne tik Varšuvai, bet ir kitiems miestams bei šalies vietovėms – Gdanskui, Poznanei, Vroclavui. Deja, jau šešerius metus iš eilės lankydamasis Kaune, nepastebiu teigiamų poslinkių nei verslo struktūros, nei miesto gyvybingumo prasme. Nevyksta augimas ir dėl to šiek tiek liūdna“, – sako Gdansko universiteto Europos integracijos tyrimų centro mokslininkas S. Uminski.

 

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »