Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Publikuota: 2014 m. balandžio 30 d. trečiadienis

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. „Nors Lenkijoje į euro įvedimą žiūrime skeptiškai, manome, kad jūs elgiatės teisingai“, – mano ekonomikos profesorius.

Atviras paskaitas studentams skaitęs vizituojantis KTU profesorius teigia, jog situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje negalima vertinti vienodai. „Žiūrint grynai iš teorinio taško, Lietuvos ekonomika yra daug atviresnė užsienio prekybai nei Lenkijos. Mūsų eksporto ir BVP santykis yra perpus mažesnis nei jūsų šalyje. Esate maža atvira ekonomika, todėl turite būti euro zonos nariai“, – teigia S. Uminki.

Ekonomikos profesorius pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau Lenkija turės pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir prisijungti prie euro zonos. Būtent dėl to jam labai įdomu stebėti euro įvedimo kampaniją. S. Uminski nuomone, esame drąsūs, įsivesdami eurą dabar, ekonominės ir finansinės krizės metu, tačiau į Europos šiandienos iššūkius ekonomikos profesorius žiūri optimistiškai.

„Pritariu vienam iš garsiausių Europos ekonomistų, Andre Sapirui, teigiančiam, jog krizė yra postūmis, kuris paskatina vystymąsi. Europai reikia naujų impulsų tam, kad sustiprintume ekonomikos integraciją, kad įveiktume sunkumus. Be to, Europos integracijos istorija paženklinta krizių“, – teigia S. Uminski.

Gdansko universiteto profesorius, viešėdamas KTU, skaitė pranešimą ir tarptautinėje konferencijoje „Politiniai ir ekonominiai iššūkiai, skatinantys strateginius pasirinkimus žinių Europos link“. Konferencijoje dalyvavę latvių, lenkų ir lietuvių mokslininkai ekonomikos profesoriaus nuomone, atstovauja naujas ES šalis nares, kurios šiandien ir suteikia pagrindinius impulsus naujiems Europos Sąjungos procesams.

Paklaustas, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš lenkų, profesorius paminėjo porą dalykų – Lenkijos prekybos ryšius su Vokietija ir gebėjimą pasinaudoti struktūrinių fondų parama. „Pinigai atitenka ne tik Varšuvai, bet ir kitiems miestams bei šalies vietovėms – Gdanskui, Poznanei, Vroclavui. Deja, jau šešerius metus iš eilės lankydamasis Kaune, nepastebiu teigiamų poslinkių nei verslo struktūros, nei miesto gyvybingumo prasme. Nevyksta augimas ir dėl to šiek tiek liūdna“, – sako Gdansko universiteto Europos integracijos tyrimų centro mokslininkas S. Uminski.

 

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »