Lietuva prisijungė prie Europos stabilumo mechanizmo

Publikuota: 2015 m. vasario 3 d. antradienis

Lietuvos Respublika tapo devynioliktąja Europos stabilumo mechanizmo (ESM) nare. Lietuva ratifikavo ESM sutartį ir taip įgyja visas ESM narystės teises ir prisiima ESM įsipareigojimus. Įsivedusi eurą š.m. sausio 1 d., Lietuva prisijungia prie Europos stabilumo mechanizmo. Lietuva dabar galės visapusiškai pasinaudoti tiek euro zonos, tiek ir ESM narystės teikiamomis galimybėmis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tapo ESM Valdytojų tarybos nariu, kurioje euro zonos valstybių narių finansų ministrai priima visus svarbius sprendimus dėl ESM, daugiausiai jų – vienbalsiai.

„Mūsų šalies prisijungimas prie ESM – daugiau nei savaime suprantamas žingsnis,  įsivedus eurą. Tai – apsidraudimo strategija, siekiant apsisaugoti nuo finansinės sumaišties ateityje, o tai yra investuotojų apsaugos ženklas. Prisijungusi prie ESM, Lietuva taip pat dalijasi solidarumo įsipareigojimu su euro zonos šalimis ir prisideda prie euro zonos finansinio stabilumo. Įsivedusi eurą ir tapusi ESM nare, Lietuva pasiekė aukščiausią šiuo metu Europoje esantį integracijos laipsnį“, – sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

 „Man labai malonu pasveikinti Lietuvą, prisijungusią prie ESM. Euro įvedimas Lietuvoje ir narystė ESM įrodo, kad euroskeptikai neteisūs. Valiutų sąjunga ir toliau yra patraukli, atvira ir perspektyvi. Tapusi ESM nare, Lietuva pasinaudos apsaugos nuo krizių mechanizmu ir sustiprins solidarumą tarp euro zonos šalių, o tai – ESM sukūrimo pagrindas“, – sakė ESM vadovas Klaus Regling.

Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM. Lietuva prisijungė prie euro zonos 2015 metų sausio 1 d. ir užbaigė visas būtinas procedūras, reikalingas prisijungimui prie ESM. Dabar, prireikus, šalis galės gauti finansinę paramą iš ESM vykdydama ekonominės politikos sąlygas.

Lietuva yra pasirašiusi 2,86 milijardų eurų ESM akcinio kapitalo dalį, įmokėdama 327,2 milijonų eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus, t. y. 65,4 milijonai eurų pamečiui.

Kaip šaliai, kurios BVP gyventojui siekia mažiau nei 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, Lietuvai iki 2027 metų suteikta laikinosios korekcijos išimtis, taikoma naujoms ESM narėms. Numatoma, kad minėtais metais šalis turės papildomai įnešti dar 159,4 milijonų eurų dalį. Jokių kitų papildomų išlaidų Lietuva neturės.

Lietuva netampa 2010 metais įkurto laikinojo krizių valdymo fondo, Europos finansų stabilumo fondo (EFSF), kuris atsakingas už Airijos, Portugalijos ir Graikijos finansinės paramos programas, nare.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »