Lietuvoje kaupiami pinigai juodai dienai, nors nesitikima, kad jie pagelbės

Publikuota: 2014 m. sausio 21 d. antradienis

Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokio savo ir šeimos apsaugos varianto.

Moterys dažniau nei vyrai renkasi reguliariai taupyti. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Atsidėti piniginių lėšų juodai dienai linkę didesnių pajamų gyventojai.

Jaunesni (26-45 metų), aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip pagrindinę šeimos apsaugą nelaimės atveju.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignev Gaverski mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės  apsaugos variantus ir jų efektyvumą.

„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, - pasakoja Zbignev Gaverski.

Pasak jo, aukštesnių pajamų žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei žemų pajamų gyventojai. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas yra įsitikinęs, kad gyvybės draudimas artimiausiu metu tik populiarės, nes vis daugiau žmonių pamato konkrečią šio apsaugos būdo naudą. Be to, žmonės įvertina ir pinigų nuvertėjimo bei infliacijos įtaką saugomiems pinigams

Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »