Lietuvoje kaupiami pinigai juodai dienai, nors nesitikima, kad jie pagelbės

Publikuota: 2014 m. sausio 21 d. antradienis

Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokio savo ir šeimos apsaugos varianto.

Moterys dažniau nei vyrai renkasi reguliariai taupyti. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Atsidėti piniginių lėšų juodai dienai linkę didesnių pajamų gyventojai.

Jaunesni (26-45 metų), aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip pagrindinę šeimos apsaugą nelaimės atveju.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignev Gaverski mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės  apsaugos variantus ir jų efektyvumą.

„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, - pasakoja Zbignev Gaverski.

Pasak jo, aukštesnių pajamų žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei žemų pajamų gyventojai. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas yra įsitikinęs, kad gyvybės draudimas artimiausiu metu tik populiarės, nes vis daugiau žmonių pamato konkrečią šio apsaugos būdo naudą. Be to, žmonės įvertina ir pinigų nuvertėjimo bei infliacijos įtaką saugomiems pinigams

Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »