Lietuvoje kaupiami pinigai juodai dienai, nors nesitikima, kad jie pagelbės

Publikuota: 2014 m. sausio 21 d. antradienis

Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokio savo ir šeimos apsaugos varianto.

Moterys dažniau nei vyrai renkasi reguliariai taupyti. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Atsidėti piniginių lėšų juodai dienai linkę didesnių pajamų gyventojai.

Jaunesni (26-45 metų), aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip pagrindinę šeimos apsaugą nelaimės atveju.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignev Gaverski mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės  apsaugos variantus ir jų efektyvumą.

„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, - pasakoja Zbignev Gaverski.

Pasak jo, aukštesnių pajamų žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei žemų pajamų gyventojai. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas yra įsitikinęs, kad gyvybės draudimas artimiausiu metu tik populiarės, nes vis daugiau žmonių pamato konkrečią šio apsaugos būdo naudą. Be to, žmonės įvertina ir pinigų nuvertėjimo bei infliacijos įtaką saugomiems pinigams

Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės

Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, inovacijų diegimą Lietuvos transporto sektoriuje, telkia šalies įmones ir mokslo atstovus bendradarbiauti, dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) programoje „Horizontas 2020“. skaityti »

Baigta Eurobuso kelionė per Lietuvą

Lietuvos miestų ir miestelių gyventojus tiesiogiai apie būsimą Lietuvos valiutą informavęs Eurobusas lapkričio 8 d. Kaune baigė du su puse mėnesio trukusią kelionę po Lietuvą. Turo metu aplankytos visos 60 šalies savivaldybių, surengta 180 renginių. skaityti »

Lietuva ir Kinija stiprina bendradarbiavimą lazerių technologijų srityje

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Lina Antanavičienė lapkričio 6–7 dienomis aplankė vieną pagrindinių Kinijos lazerių pramonės centrų Vuhane ir dalyvavo Lietuvos lazerių asociacijos sutarčių su partneriais iš Kinijos pasirašyme. skaityti »

Bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų gerokai santūresni

Šių metų pradžioje laukę spartaus nekilnojamojo turto (NT) brangimo, bankai antroje metų pusėje kainų perspektyvas vertina gerokai santūriau – perpus sumažėjo manančių, kad kainos kils, ir dabar dauguma mano, kad jos nesikeis, rodo naujausi bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenys. skaityti »

Vilniaus projektas „Interaktyvus pastatų faktinio šilumos energijos suvartojimo žemėlapis“ pripažintas geriausiu

Europos miestų sąjunga „Eurocities“ pranešė, kad Vilniaus projektas „Interaktyvus pastatų faktinio šilumos energijos suvartojimo žemėlapis“ šiais metais pripažintas geriausiu ir laimėjo apdovanojimą inovacijos kategorijoje. skaityti »

Iškeitę litus į eurus pratinsimės prie stambesnės valiutos: kaip neapsigauti?

Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. skaityti »

Kultūros ministras palinkėjo Nacionalinei bibliotekai išlikti valstybės istorijos palikimo saugotoja ir ateities kūrėja

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, sveikindamas 95 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolektyvą, pažymėjo, kad bibliotekos šiandien tampa vis svarbesnėmis bendruomenių kultūrinio ir socialinio gyvenimo erdvėmis, randa būdą, kaip padėti intelektualiai ir dvasiškai tobulėti kiekvienam apsilankiusiam. skaityti »

Lietuvos bankas ragina šalies įmones neatidėlioti pasirengimo apsirūpinti grynaisiais eurais

Artėjant euro įvedimui, dalis grynuosius pinigus savo veikloje naudojančių įmonių vis dar atidėlioja pasirengimą apsirūpinti eurais. Lietuvos bankas ragina įmones pasirengimo neatidėlioti ir ne vėliau kaip iki lapkričio vidurio kreiptis į joms paslaugas teikiančius komercinius bankus. skaityti »

SEB banko apklausa: Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės gyvena permainų ritmu

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, planuodamos 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu prognozuodamos savo veiklą 2014-iesiems. skaityti »

Nepiktnaudžiauti euro įvedimu jau įsipareigojo per 3000 įmonių

Daugiau nei 3 000 Lietuvos įmonių viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. skaityti »