Lietuvos gyventojai nelinkę pasitikėti reklama socialiniuose tinkluose

Publikuota: 2015 m. spalio 7 d. trečiadienis

Nors socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, juose skelbiama reklamine informacija pasitiki mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kur kas patikimesnėmis jie laiko tradicines reklamas televizijoje ar laikraščiuose, o pačiomis patikimiausiomis – pažįstamų rekomendacijas. Jomis pasikliauja apie 80 proc. naudotojų. Vis dėlto, kad ir kokia patikima atrodytų informacija, ją pamatę ar išgirdę pirkti prekių ar paslaugų naudotojai neskuba, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta apklausa.

Pačia patikimiausia reklama Lietuvos gyventojai laiko iš draugų ir šeimos narių gautas rekomendacijas – jomis iš dalies arba visiškai pasitiki 78 proc. apklaustųjų. 55 proc. pasikliauja informacija, skelbiama įmonių interneto svetainėse, o 53 proc. – atsiliepimais, kuriais internete pasidalijo kiti naudotojai.

Panašios pasitikėjimo reklama tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia draugų rekomendacijomis iš dalies arba visiškai pasikliauja 78, internete skelbiamais naudotojų atsiliepimais – 61, o įmonių tinklalapiuose pateikiama informacija – 53 procentai.

„Prisotintoje reklamos rinkoje nėra vienos taisyklės, kurios laikydamasis verslas galėtų pasiekti maksimalaus rezultato. Tačiau tyrimo duomenys leidžia teigti, kad prekės ir paslaugos gali kalbėti pačios už save – naudotojai linkę dalintis įspūdžiais tiek gyvai bendraudami su draugais ir šeima, tiek brūkštelėti atsiliepimą naršydami internete“, – sako Inga Ilkytė, „ACNielsen Baltics“ direktorė.

Pasak I. Ilkytės, apklausos duomenys taip pat parodė, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reklamine informacija, skelbiama populiariuose socialiniuose tinkluose, iš dalies arba visiškai pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų – atitinkamai 31 ir 32 procentai.

„Skirtingo amžiaus gyventojai turi skirtingus naudojimosi socialiniais tinklais įpročius. Jaunimas socialiniais tinklais naudojasi reguliariai, o tarp vyresnio amžiaus žmonių jie nėra tokie įprasti ir populiarūs. Todėl pasitikėjimą socialiniais tinklais ir juose skelbiama reklama gali reikšti mažesnė pirkėjų grupė“, – svarsto I. Ilkytė. Jos teigimu, vartotojai kur kas labiau linkę tikėti tradicinėmis televizijoje ir laikraščiuose skelbiamomis reklamomis. Tokių gyventojų Lietuvoje atitinkamai buvo 39 ir 42 proc., o ES – 45 ir 44 procentai.

Vis dėlto, reklaminė informacija, kad ir kokia patikima atrodytų, imtis veiksmų ir įsigyti prekę ar paslaugą Lietuvos gyventojus paskatina ne visada. Kaip rodo tyrimo duomenys, sulaukę šeimos ar draugų rekomendacijų veiksmų visuomet imasi 12, o kartais – 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tokių gyventojų dalis visoje ES atitinkamai siekia 21 ir 57 procentus.

Visos kitos reklamos formos nedelsiant imtis veiksmų paskatina 5 proc. arba mažiau Lietuvos ir 10 proc. arba mažiau ES gyventojų. Tarp tokių reklamos formų – ir reklama socialiniuose tinkluose. Nieko nelaukus įsigyti prekę ar paslaugą ji paskatina 2, o kartais įsigyti – 37 proc. vartotojų Lietuvoje. Tokių gyventojų visoje ES yra atitinkamai 4 ir 38 procentai.

Naudotojų pasitikėjimo reklama tyrimą atliko tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų kompanija „Nielsen“. Tyrimo metu 60 šalių buvo apklausta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, turinčių prieigą prie interneto.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »