Lietuvoje atliekų rūšiavimo situacija gerėja, yra įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentė Irina Kliopova. Lietuvos aplinkos apsaugos investicinių fondų nepriklausoma eksperte dirbanti mokslininkė viliasi, kad neseniai spaudoje plataus atgarsio sulaukusi istorija apie kompostavimui netinkamų konteinerių dalinimą gyventojams, nesumažins jų noro tvarkyti buitines atliekas.

„Galiu jus užtikrinti, kad pokyčiai vyksta: visose savivaldybėse yra jau įrengtos arba šiuo metu įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o biologiškai skaidžių atliekų iš komunalinių atliekų srauto tvarkymui yra parengtos studijos, pateiktos paraiškos ir gautas finansavimas“, – tikina aplinkosaugos ekspertė I. Kliopova.

Netinkamai ruošiuojantys – mokės brangiau
Daugelyje Lietuvos regionų buitinėms atliekoms tvarkyti bus įdiegta antrinio rūšiavimo sistema. Visų pirma, iš komunalinių atliekų srauto, kuris patenka į sąvartyną, bus atskirtos po pirminio rūšiavimo likusios antrinės žaliavos, biologiškai skaidžių ir kitų atliekų srautas, kuris bus naudojamas kietojo atgautojo kuro gamybai. Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamos gaminant kompostą ir/arba alternatyvią energiją. Pagamintu kompostu galima tręšti teritorijas, kuriose auginami energetiniai augalai, naudojami biokuro gamybai. „Viskas Lietuvoje juda į priekį“, – mano I. Kliopova ir pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama pirminiam rūšiavimui, t. y. tam, kurį vykdo patys gyventojai, skatinti.

„Pagal statistinius duomenis matome, kad nuo tada, kai pradėjome statyti atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius, vadinamuosius „varpelius“, pirminio rūšiavimo efektyvumas didėja“, – pasakoja aplinkosaugos ekspertė. Beje, rūšiuoti aktyviau žmones turėtų paskatinti netrukus atsirasiantis sąvartyno mokestis, kuris bus priskaičiuojamas prie mėnesinio atliekų tvarkymo mokesčio. „Gyventojams gali tekti už šias paslaugas mokėti iki dviejų kartų daugiau, jeigu buitinės atliekos nebus rūšiuojamos“, – teigia mokslininkė.

Lietuvos įmonės atsilieka nuo gyventojų
Teigiamą I. Kliopovos nusiteikimą Lietuvos piliečių atžvilgiu skatina asmeninė patirtis, kurią ji įgijo vykdydama projektus kartu KTU APINI. „Pavyzdžiui, pagal vieną iš projektų, skatinome namudinį kompostavimą Tauragės regiono individualiose valdose. Žmonės noriai dalyvavo eksperimente, žymėjo rezultatus ir šiandien žaliąsias atliekas kompostuoja toliau“, – teigia mokslininkė.

Deja, įmonių ir gyventojų atliekų rūšiavimo rodikliai gerokai skiriasi. Nors daugelis regionų turi kompostavimo aikšteles, ne visos įmonės jomis naudojasi savo žaliosioms atliekoms šalinti. „Kai kurių įmonių žaliosios atliekos keliauja tiesiai į komunalinių atliekų srautą“, – piktinasi I. Kliopova.

Žaliųjų atliekų kompostavimas vietoje – idealus sprendimas
Universitetas, rekreaciniai parkai, apgyvendinimo ir kitos įstaigos, kurioms priklauso dideli žalieji plotai, žaliąsias atliekas galėtų kompostuoti ir pačios. „Žaliųjų atliekų tvarkymas jų susidarymo šaltinyje – idealus sprendimas. Be to, čia pat, vietoje, galima panaudoti ir iš žaliųjų atliekų susidariusį produktą – biokompostą – žaliesiems plotams tręšti“, – sako aplinkosaugos ekspertė.

Jei įmonėms projekto parengimui reikėtų mokslinės studijos apie žaliųjų atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, I. Kliopova siūlo KTU magistrantės Kamilės Stanevičiūtės darbą. „Šioje studijoje aptariamos teorinės ir techninės galimybės, kaip vietoje kompostuoti KTU susidarančias žaliąsias ir Universiteto maitinimo įstaigose susikaupusias biologiškai skaidžias atliekas. Nors aukštosios mokyklos biologiškai skaidžios atliekos nuo žalių plotų ir nepatenka į komunalinį srautą, o yra išvežamos į miesto kompostavimo aikštelę, vis dėlto kompostuodami vietoje, sutaupytume“, – mano mokslininkė. Jos nuomone, studentės parengta techninė užduotis kompostavimo konteineriams pagaminti yra tiksli, išsami ir gali būti pritaikoma ne tik KTU, bet ir kitų kompanijų bei organizacijų poreikiams.

Gaila, kad ne visada klausiama ekspertų nuomonės
„Labai gaila, kad ne visada konsultuojamasi su specialistais“, – netinkamų kompostavimui konteinerių dalinimo istoriją komentuoja ekspertė. Jos nuomone, neretai projektai neįvykdomi ne dėl to, kad trūksta Europos Sąjungos lėšų, o dėl apmaudžių klaidų arba biurokratinių trukdžių. Mokslininkė tikisi, kad ateityje tokių klaidų bus išvengta – ypač dabar, kai daugėja kompetentingų specialistų.

„Aplinkosaugininko specialybė šiuo metu yra ypač aktuali. Todėl studentai studijų metu gauna daug įvairios informacijos – ir teisinės, ir metodinės, ir ekonominės bei finansinės“, – teigia I. Kliopova. Pagal KTU APINI atliktą apklausą net 70 proc. absolventų dirba savo srities specialistais. Žinant, jog jaunų žmonių nedarbas šalyje siekia 23 proc. šis rodiklis būsimuosius aplinkosaugos ekspertus turėtų nuteikti optimistiškai.