Lietuvos įmonės galėtų efektyviau tvarkyti savo buitines atliekas

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuvoje atliekų rūšiavimo situacija gerėja, yra įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentė Irina Kliopova. Lietuvos aplinkos apsaugos investicinių fondų nepriklausoma eksperte dirbanti mokslininkė viliasi, kad neseniai spaudoje plataus atgarsio sulaukusi istorija apie kompostavimui netinkamų konteinerių dalinimą gyventojams, nesumažins jų noro tvarkyti buitines atliekas.

„Galiu jus užtikrinti, kad pokyčiai vyksta: visose savivaldybėse yra jau įrengtos arba šiuo metu įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o biologiškai skaidžių atliekų iš komunalinių atliekų srauto tvarkymui yra parengtos studijos, pateiktos paraiškos ir gautas finansavimas“, – tikina aplinkosaugos ekspertė I. Kliopova.

Netinkamai ruošiuojantys  mokės brangiau
Daugelyje Lietuvos regionų buitinėms atliekoms tvarkyti bus įdiegta antrinio rūšiavimo sistema. Visų pirma, iš komunalinių atliekų srauto, kuris patenka į sąvartyną, bus atskirtos po pirminio rūšiavimo likusios antrinės žaliavos, biologiškai skaidžių ir kitų atliekų srautas, kuris bus naudojamas kietojo atgautojo kuro gamybai. Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamos gaminant kompostą ir/arba alternatyvią energiją. Pagamintu kompostu galima tręšti teritorijas, kuriose auginami energetiniai augalai, naudojami biokuro gamybai. „Viskas Lietuvoje juda į priekį“, – mano I. Kliopova ir pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama pirminiam rūšiavimui, t. y. tam, kurį vykdo patys gyventojai, skatinti.

„Pagal statistinius duomenis matome, kad nuo tada, kai pradėjome statyti atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius, vadinamuosius „varpelius“, pirminio rūšiavimo efektyvumas didėja“, – pasakoja aplinkosaugos ekspertė. Beje, rūšiuoti aktyviau žmones turėtų paskatinti netrukus atsirasiantis sąvartyno mokestis, kuris bus priskaičiuojamas prie mėnesinio atliekų tvarkymo mokesčio. „Gyventojams gali tekti už šias paslaugas mokėti iki dviejų kartų daugiau, jeigu buitinės atliekos nebus rūšiuojamos“, – teigia mokslininkė.


Lietuvos įmonės atsilieka nuo gyventojų
Teigiamą I. Kliopovos nusiteikimą Lietuvos piliečių atžvilgiu skatina asmeninė patirtis, kurią ji įgijo vykdydama projektus kartu KTU APINI. „Pavyzdžiui, pagal vieną iš projektų, skatinome namudinį kompostavimą Tauragės regiono individualiose valdose. Žmonės noriai dalyvavo eksperimente, žymėjo rezultatus ir šiandien žaliąsias atliekas kompostuoja toliau“, – teigia mokslininkė.

Deja, įmonių ir gyventojų atliekų rūšiavimo rodikliai gerokai skiriasi. Nors daugelis regionų turi kompostavimo aikšteles, ne visos įmonės jomis naudojasi savo žaliosioms atliekoms šalinti. „Kai kurių įmonių žaliosios atliekos keliauja tiesiai į komunalinių atliekų srautą“, – piktinasi I. Kliopova.

Žaliųjų atliekų kompostavimas vietoje – idealus sprendimas
Universitetas, rekreaciniai parkai, apgyvendinimo ir kitos įstaigos, kurioms priklauso dideli žalieji plotai, žaliąsias atliekas galėtų kompostuoti ir pačios. „Žaliųjų atliekų tvarkymas jų susidarymo šaltinyje – idealus sprendimas. Be to, čia pat, vietoje, galima panaudoti ir iš žaliųjų atliekų susidariusį produktą – biokompostą – žaliesiems plotams tręšti“, – sako aplinkosaugos ekspertė.

Jei įmonėms projekto parengimui reikėtų mokslinės studijos apie žaliųjų atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, I. Kliopova siūlo KTU magistrantės Kamilės Stanevičiūtės darbą. „Šioje studijoje aptariamos teorinės ir techninės galimybės, kaip vietoje kompostuoti KTU susidarančias žaliąsias ir Universiteto maitinimo įstaigose susikaupusias biologiškai skaidžias atliekas. Nors aukštosios mokyklos biologiškai skaidžios atliekos nuo žalių plotų ir nepatenka į komunalinį srautą, o yra išvežamos į miesto kompostavimo aikštelę, vis dėlto kompostuodami vietoje, sutaupytume“, – mano mokslininkė. Jos nuomone, studentės parengta techninė užduotis kompostavimo konteineriams pagaminti yra tiksli, išsami ir gali būti pritaikoma ne tik KTU, bet ir kitų kompanijų bei organizacijų poreikiams.

Gaila, kad ne visada klausiama ekspertų nuomonės
„Labai gaila, kad ne visada konsultuojamasi su specialistais“, – netinkamų kompostavimui konteinerių dalinimo istoriją komentuoja ekspertė. Jos nuomone, neretai projektai neįvykdomi ne dėl to, kad trūksta Europos Sąjungos lėšų, o dėl apmaudžių klaidų arba biurokratinių trukdžių. Mokslininkė tikisi, kad ateityje tokių klaidų bus išvengta – ypač dabar, kai daugėja kompetentingų specialistų.

„Aplinkosaugininko specialybė šiuo metu yra ypač aktuali. Todėl studentai studijų metu gauna daug įvairios informacijos – ir teisinės, ir metodinės, ir ekonominės bei finansinės“, – teigia I. Kliopova. Pagal KTU APINI atliktą apklausą net 70 proc. absolventų dirba savo srities specialistais. Žinant, jog jaunų žmonių nedarbas šalyje siekia 23 proc. šis rodiklis būsimuosius aplinkosaugos ekspertus turėtų nuteikti optimistiškai.

 

Šaltinis: ktu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Laikraštyje „The Baltic Times“ – interviu su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi

Naujausiame anglų kalba Baltijos šalyse leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ numeryje publikuojamas interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku. skaityti »

Papildomos socialinės garantijos doktorantams – gaus tėvystės ir motinystės pašalpas

Aukštųjų mokyklų doktorantai iki 30 metų amžiaus nuo šiol gaus papildomas socialines garantijas – nuo 2017 m. jiems bus skiriamos motinystės ir tėvystės pašalpos. skaityti »

SEB bankas: įmonės skolinosi 50 proc. daugiau

Gerėjantys šalies ūkio rodikliai, stabilios bendrovių pozicijos eksporto rinkose bei auganti vidaus paklausa lėmė, jog pirmąjį šių metų pusmetį, bendrovėms drąsiai įgyvendinant plėtros planus, didėjo jų poreikis investicijoms. skaityti »

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos ir jų savininkus?

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino net 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. skaityti »

Už finansinių technologijų sektoriaus analizę – 350 tūkst. eurų premija

Europos Komisija (EK) paskelbė konkursą, kurio laimėtojas gaus 350 tūkst. eurų. Tai bus premija už Europos finansinių technologijų sektoriaus ištyrimą ir analizę. skaityti »

Vilniuje auga prestižinio ir vidurinės klasės būsto paklausa

Prognozuojama, kad šių metų antrąjį pusmetį į viršų kils ir prestižinio būsto rinka. skaityti »

Vidaus reikalų ministerija mokysis gerosios VU pokyčių įgyvendinimo praktikos

Liepos 26 d. Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir LR vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Finansų ministrės ir pramonininkų vadovo susitikime – dėmesys lietuviško verslo paramai

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu aptarė eksporto garantijų, pelno apmokestinimo, alternatyvaus verslo finansavimo ir kitus pramonininkams aktualius klausimus. skaityti »

„Visa“ tyrė biometrinių mokėjimų populiarumą

Tarptautinė mokėjimo sistema „Visa“ nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kiek populiarios yra biometrinės technologijos ir kokios šio sektoriaus perspektyvos. skaityti »

Naujas LVK narys – tarptautinė IT bendrovė „Oracle“

2016 liepos 21 d. prie Lietuvos verslo konfederacijos prisijungė tarptautinės informacinių technologijų korporacijos atstovybė Lietuvoje „Oracle East Central Europe Limited filialas“. skaityti »