Lietuvos verslininkai – didžiausi optimistai dėl euro ateities Rytų Europoje

Publikuota: 2015 m. lapkričio 11 d. trečiadienis

Trys penktadaliai Lietuvos verslo lyderių prognozuoja, kad kitąmet šalies ekonomika augs, o euro zona iki 2020 m. laikysis stabiliai ir naujų sunkumų nepatirs. Lietuviai Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE) yra vieni didžiausių optimistų dėl euro zonos ateities, tačiau Lietuvos verslininkai savo šaliai taip pat prognozuoja aukščiausią infliaciją Rytų Europoje.

Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2015“. Tyrime dalyvavo respondentai iš devynių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čekijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Tikisi didesnės infliacijos nei regiono kaimynės

Du penktadaliai (39 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų teigia, kad vartotojų kainų indeksas (VKI), leidžiantis nustatyti infliacijos lygį, 2015 m. kils 2 proc. arba daugiau. Pagal infliacijos lūkesčius Lietuva lenkia kitas regiono šalis dideliu skirtumu: antrojoje vietoje esančioje Bosnijoje ir Hercegovinoje 2 proc. arba didesnės infliacijos tikisi vos 23 proc. respondentų. Lenkijoje tokios infliacijos tikisi 19 proc., Latvijoje – 17 proc., o Estijoje – vos 10 proc. respondentų.

Visame CRE regione bent 2 proc. infliacijos tikisi 17 proc. apklaustų bendrovių vadovų, o penktadalis (22 proc.) mano, kad infliacijos nebus arba ji bus neigiama. Lietuvoje defliaciją prognozuoja 13 proc. vadovų.

„Pažymėtina, kad praėjusiais metais vykdyto analogiško tyrimo metu Lietuvoje verslininkų, prognozavusių bent 2 proc. infliaciją savo šaliai, dalis taip pat buvo ženkliai didesnė negu bet kurioje kitoje regiono valstybėje. Aukšti infliacijos lūkesčiai tada buvo siejami su artėjančiu euro įvedimu Lietuvoje. Tačiau dabar akivaizdu, kad esama ir kitų veiksnių: net ir įvedus eurą Lietuvos verslininkai tikisi aukštesnės infliacijos negu jų kolegos CRE regione“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis

Lietuvoje pesimistų mažiau nei Europoje

Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų Lietuvos verslo lyderių tvirtina, kad euro zonos laukia šviesi ateitis, nors naujomis valstybėmis ji ir nepasipildys. Visame CRE regione optimistų mažiau – 41 proc. Mažiau jų ir kaimyninėse šalyse: Estijoje optimistiškai į euro zonos ateitį žvelgia 40 proc. verslininkų, Latvijoje – 36 proc.

Net 42 proc. regiono verslininkų prognozuoja, kad iki 2020 m. euro zona susidurs su rimtomis problemomis. Lietuvoje tarp verslininkų rimtas grėsmes įžvelgia vos ketvirtadalis (26 proc.).

Lietuvoje euro zonos mažėjimo arba žlugimo tikisi 13 proc. respondentų, o daugiausia nerimaujančių yra Latvijoje – net ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų šios šalies verslo lyderių mano, kad 2020 m. euro zonoje liks mažiau šalių nei dabar.

Laukia ekonominės situacijos gerėjimo

Tarp Lietuvos verslininkų tvyrantį optimizmą galima įžvelgti ir ekonomikos augimo prognozėse. Net trys penktadaliai (61 proc.) šalies verslininkų sako, kad Lietuvos ekonominė situacija 2016 m. gerės. Visame regione taip pozityviai ateitį vertinančių žmonių mažiau: ekonominės situacijos gerėjimą savo šalyse prognozuoja 51 proc. regiono verslininkų.

Dar geresnes perspektyvas savo valstybių ekonomikoms įžvelgia čekai ir rumunai – ekonomikos augimą savo šalyse prognozuoja atitinkamai 66 ir 63 proc. respondentų iš šių šalių. Latvijoje ekonomikos kilimo tikisi 53 proc. šios šalies verslininkų. Tuo tarpu Estijoje ir Lenkijoje optimistų tėra atitinkamai 29 ir 24 proc. Maždaug kas antras šių šalių verslininkas (54 proc. Lenkijoje ir 51 proc. Estijoje) teigia, kad jų šalyje ekonominė situacija nesikeis.

Daugiausia pesimistų, prognozuojančių savo valstybės ekonominės situacijos blogėjimą, yra Bosnijoje ir Hercegovinoje – 32 proc. Visose likusiose tirtose valstybėse ekonomikos smukimą prognozavusių verslininkų dalis nesiekia ketvirtadalio. Lietuvoje ekonomikos smukimą kitąmet numato vos 13 proc. verslininkų, šis skaičius yra artimas CRE regiono vidurkiui – 15 proc. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos verslininkai aktyviau gina savo verslo teises Europos Sąjungoje

Pastebėta, kad vis daugiau Lietuvos verslininkų, kuriems kitoje ES šalyje buvo taikomi griežtesni reikalavimai nei vietos verslininkams, aktyviau gina savo verslo teises Europoje ir kreipiasi pagalbos. skaityti »

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »