Mitai ir realybė: kuri karta labiau priklausoma nuo technologijų?

Publikuota: 2016 m. sausio 27 d. trečiadienis

Kaip smarkiai amžius ir sukaupta patirtis lemia mūsų pasirinkimus? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skirtingo amžiaus gyventojų puoselėjamos vertybės ir kasdieniais klausimais priimami sprendimai gali būti visiškai skirtingi. Tačiau šių dienų žmonės neigia susiformavusius stereotipus: vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be naujausių technologijų ir vis daugiau jaunimo gręžiasi į tradicines vertybes.

60 pasaulio valstybių atliktas „Nielsen“ skirtingų kartų gyvenimo būdo tyrimas atskleidė įdomių detalių apie tai, kaip mes dirbame, taupome ateičiai, leidžiame laisvalaikį, su kuo valgome, kur skaitome naujienas, kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Panašu, kad skirtingo amžiaus gyventojai turi kur kas daugiau bendra, nei dažnai manoma.

Naujienų paieška

Tyrimo duomenys rodo, kad net 55 proc. Lietuvos gyventojų, norėdami sužinoti naujienas, pirmenybę teikia internetinės paieškos sistemoms, 47 proc. – televizijai, o 44 proc. aktualijas išgirsta iš šeimos ar draugų. Klausydamiesi radijo naujienas sužino 18 proc., o spausdintuose laikraščiuose ar žurnaluose jų atitinkamai ieško 14 ir 13 proc. lietuvių.

Televizija ir internetas yra patraukli priemonė tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus gyventojams visame pasaulyje. Tačiau kuo senesni respondentai, tuo mieliau renkasi jiems labiau įprastus informacijos šaltinius – spaudą ir radiją.

Darbas ir karjera

Lietuvos gyventojai nėra linkę siekti ilgus metus trunkančios karjeros toje pačioje darbovietėje. Daugiau nei pusė jų darbą norėtų pakeisti per artimiausius 5 metus. Penktadalis lietuvių dabartiniame darbe žada likti nuo 6 iki 10 metų. Ir tik 12 proc. tame pačiame darbe norėtų likti ilgiau nei 20 metų.

Žmonės nebenori viso profesinės karjeros laikotarpio praleisti toje pačioje darbovietėje, kaip būdavo įprasta anksčiau. Tūkstantmečio kartos atstovai (21-34 metų amžiaus) yra bent du kartus labiau linkę keisti darbą po 2 metų, pusantro karto labiau linkę pakeisti darbą po 5 metų ir perpus mažiau linkę tame pačiame darbe likti ilgiau nei 10 metų, palyginti su X karta (35-49 metų) ar kūdikių bumo karta (50-64 metų).

Finansiniai įsiskolinimai

Net 65 proc. lietuvių teigia neturintys finansinių įsiskolinimų. Beveik penktadalis jų pripažįsta, kad skolų turi, tačiau dėl jų grąžinimo nesijaudina. Vis dėlto, net 16 proc. sako ir turintys skolų, ir nerimaujantys, kaip jas reikės grąžinti.

Faktą, kad finansiniai įsiskolinimai yra šių dienų realybė, pripažįsta daugiau nei 4 iš 10 visų amžiaus grupių respondentų visame pasaulyje, tarp kurių – ir X kartos, ir kūdikių bumo kartos atstovai. Skolų turintys vyresnio amžiaus vartotojai atidžiai stebi išlaidas ir riboja pirkinius. Tuo metu jaunesni respondentai elgiasi drąsiau ir renkasi ilgalaikes strategijas.

Technologijų įtaka

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų vakarieniauja ne vieni – 58 proc. kompaniją dažniausiai palaiko šeimos nariai. Vis dėlto, tuo pačiu net 59 proc. gyventojų pripažino, kad valgio metu naudojasi mobiliuoju telefonu, kompiuteriu, o ne susitelkia į bendravimą.

Nors jauni žmonės nuolat naudojasi technologijomis, jie nėra vieninteliai, kurių gyvenimui šios daro didelę įtaką. Iš tiesų, kūdikių bumo kartos atstovai buvo labiausiai linkę pripažinti, kad valgydami neapsieina be mobiliojo telefono ar kompiuterio.

Laisvalaikio užsiėmimai

Leisti laisvalaikį su šeima ir draugais renkasi 39 proc. Lietuvos gyventojų. Kelionėms ir skaitymui prioritetą teikia beveik trečdalis, televizijai beveik ketvirtadalis, o darbui sode – beveik penktadalis Lietuvos gyventojų.

Tyrimo duomenimis, televizija išlieka mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas visose amžiaus grupėse visame pasaulyje. Tačiau skaitymas taip pat yra labai mėgstamas ir Z, ir tūkstantmečio kartos respondentų. Iš tiesų, didelė dalis jaunuolių teigia, kad laisvalaikiu mieliau rinktųsi skaityti, o ne žaisti vaizdo žaidimus ar naršyti socialiniuose tinkluose.

Tradicinės vertybės 

Nors santuokų skaičius ir gimstamumo rodikliai mažėja, ne visi jauni respondentai pasisako prieš šias tradicines vertybes. Santuoka, vaikai, nuosavo būsto įsigijimas vis dar svarbios daugeliui Z ir tūkstantmečio kartos respondentų įvairiose pasaulio šalyse, nors tai ir nėra prioritetų sąrašo viršūnėje.

Tyrimo duomenimis, apie santuoką ir vaikus galvoja atitinkamai 7 ir 8 proc., o apie nuosavą būstą – 12 proc. Lietuvos gyventojų. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »