Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »