Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »