Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Vilnius pritrauks talentų iš užsienio – pristatytas „Vilnius Welcome Kit“

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pristatė naują informacinį leidinį „Welcome Kit“. Vilniaus svečiams ir sostinėje besikuriantiems užsieniečiams sukurtas naujas informacinis paketas bus svarbi pagalba pažinti miestą ir pasijusti jo dalimi. skaityti »

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą” šiąnakt Niujorke paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje. skaityti »

Kinijoje pristatomos Lietuvos rinkos galimybės

Šių metų lapkričio 11–13 dienomis ūkio ministras Evaldas Gustas per darbo vizitą Šanchajuje susitinka su Kinijos turizmo ministru Li Jinzao, Kinijos turizmo asociacijos vadovais, Kinijos kelionių organizatoriais bei dalyvauja 2016 m. Kinijos tarptautiniame turizmo forume ir turizmo parodoje. skaityti »

Imantiems būsto kreditus – daugiau informacijos ir apsaugos

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. skaityti »

Regionų mažųjų ir vidutinių įmonių inovacijoms skatinti – beveik 20 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija, siekdama skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. skaityti »

Vilniuje įsikurs modernus didžiausio pasaulyje „Marriott“ tinklo viešbutis

Lapkričio 9 dieną investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo „Marriott“ atstovais. skaityti »

„Danske Bank“: Lietuvos ekonomikos augimas piką pasieks 2017-aisiais

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis. skaityti »

Metams baigiantis pramonės įmonės tikisi tvarios plėtros

Metų pabaigą pramonininkai vertina teigiamai, tikimasi kai kurių pramonės sektorių plėtros – tai parodė naujausias Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį atliekamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI). skaityti »

Seime rengiama mokslinė konferencija apie Lietuvos ir Gruzijos santykius

Lapkričio 7 d. LR Seime vyks mokslinė konferencija „Lietuvos ir Gruzijos santykiai: kultūriniai, istoriniai, lingvistiniai aspektai“. skaityti »

Pramonininkai ragina neatidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo

Reaguodama į viešus pasisakymus apie naujos valdžios planus atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą bent pusmečiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina užtikrinti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d. skaityti »