Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Laikraštyje „The Baltic Times“ – interviu su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi

Naujausiame anglų kalba Baltijos šalyse leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ numeryje publikuojamas interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku. skaityti »

Papildomos socialinės garantijos doktorantams – gaus tėvystės ir motinystės pašalpas

Aukštųjų mokyklų doktorantai iki 30 metų amžiaus nuo šiol gaus papildomas socialines garantijas – nuo 2017 m. jiems bus skiriamos motinystės ir tėvystės pašalpos. skaityti »

SEB bankas: įmonės skolinosi 50 proc. daugiau

Gerėjantys šalies ūkio rodikliai, stabilios bendrovių pozicijos eksporto rinkose bei auganti vidaus paklausa lėmė, jog pirmąjį šių metų pusmetį, bendrovėms drąsiai įgyvendinant plėtros planus, didėjo jų poreikis investicijoms. skaityti »

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos ir jų savininkus?

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino net 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. skaityti »

Už finansinių technologijų sektoriaus analizę – 350 tūkst. eurų premija

Europos Komisija (EK) paskelbė konkursą, kurio laimėtojas gaus 350 tūkst. eurų. Tai bus premija už Europos finansinių technologijų sektoriaus ištyrimą ir analizę. skaityti »

Vilniuje auga prestižinio ir vidurinės klasės būsto paklausa

Prognozuojama, kad šių metų antrąjį pusmetį į viršų kils ir prestižinio būsto rinka. skaityti »

Vidaus reikalų ministerija mokysis gerosios VU pokyčių įgyvendinimo praktikos

Liepos 26 d. Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir LR vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Finansų ministrės ir pramonininkų vadovo susitikime – dėmesys lietuviško verslo paramai

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu aptarė eksporto garantijų, pelno apmokestinimo, alternatyvaus verslo finansavimo ir kitus pramonininkams aktualius klausimus. skaityti »

„Visa“ tyrė biometrinių mokėjimų populiarumą

Tarptautinė mokėjimo sistema „Visa“ nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kiek populiarios yra biometrinės technologijos ir kokios šio sektoriaus perspektyvos. skaityti »

Naujas LVK narys – tarptautinė IT bendrovė „Oracle“

2016 liepos 21 d. prie Lietuvos verslo konfederacijos prisijungė tarptautinės informacinių technologijų korporacijos atstovybė Lietuvoje „Oracle East Central Europe Limited filialas“. skaityti »