Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Šalies vadovė pasveikino Azerbaidžaną Respublikos dienos proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Azerbaidžano Respublikos Prezidentą Ilhamą Alijevą nacionalinės šventės – Respublikos dienos – proga. skaityti »

Nacionalinė biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka siekia bendrų tikslų

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. skaityti »

Ūkio ministras E. Gustas: „Turime išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su Baltarusija“

Penktadienį ūkio ministras Evaldas Gustas Lydoje (Baltarusija) dalyvauja dvyliktajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, kuriame aptariami aktualiausi abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Šių metų forume ypatingas dėmesys skiriamas turizmo, transporto ir žemės ūkio temoms. skaityti »

LVK nariams – Premjero padėkos už kovą su šešėliu

Vyriausybės rūmuose vykusios konferencijos „Šešėlinė ekonomika. Pokyčiai per dešimtmetį“ metu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius įteikė padėkas už bendrą darbą kovojant su šešėline ekonomika ir Lietuvos verslo konfederacijos nariams: bendrovei „Philip Morris International“ ir Legalaus verslo aljansui. skaityti »

Ispanijos bankas taupys asmeninių vairuotojų sąskaita

Ispanijos bankas „Banco Santander“ imasi aktyvaus išlaidų mažinimo. Viena šio plano priemonių – atsisakyti vadovų asmeninių vairuotojų. skaityti »

Lietuvos ateitį grįs mokslo ir verslo bendradarbiavimu

Ką išskirtinio Lietuva galės pasiūlyti pasaulio rinkai po 10 ar 30 metų? Kokias strategines ekonomikos kryptis pasirinksime? Ar pavyks mokslininkams ir verslininkams dirbant išvien sukurti Lietuvai pažangios technologijų valstybės vardą? skaityti »

Ūkio ministras: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimui – 2,9 mln. eurų ES investicijų“

Ūkio ministerija, siekdama skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir klasterizaciją, vykdant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas, kviečia Lietuvos įmones pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inoklaster LT“. skaityti »

„Citadele“ bankas Vilniaus centre atidaro unikalų padalinį – banką su kavine

Gegužės 25 d. sostinės Gedimino prospekte „Citadele“ bankas ir kavinių tinklas „Coffee Inn“ lankytojams atveria naują erdvę. skaityti »

SEB bankas: gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi daugiau

SEB banko duomenimis, vartojimo reikmėms gyventojai šiuo metu skolinasi vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. daugiau negu prieš metus. Nors dažniausiai vartojimo kreditus ima Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai, sparčiausias augimas šiemet pastebimas Panevėžio regione. skaityti »