Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Ant JAV dolerio – pirmąkart vaizduojamas afroamerikietės portretas

Ant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerio pirmą kartą per 100 metų bus pavaizduotas moters portretas. skaityti »

Astanoje – Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis

Ūkio ministras Evaldas Gustas ir ūkio viceministrė Rasa Noreikienė Astanoje dalyvauja 11-ame Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje. skaityti »

Aptarta Lietuvos ir Moldovos bibliotekininkų strateginė partnerystė

Balandžio 14–17 dienomis Kišiniove vyko 20-asias tarptautinis vaikų knygų salonas ir tarptautinė konferencija „Vaikų knyga ir vaikų skaitymas: nauja realybė, šiuolaikiniai sprendimai, bendradarbiavimo perspektyva“. skaityti »

Latvijos bankas tęsia pasakoms skirtų monetų seriją

Latvijos bankas pristatė naują kolekcinę monetą. Tai sidabrinė ovalios formos 5 eurų moneta „Ežio kailiniai“. skaityti »

Lietuvos banko kasose plečiamos grynųjų pinigų paslaugos gyventojams

Nuo pirmadienio, balandžio 18 d., Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune bus pradėtos teikti naujos grynųjų pinigų paslaugos. skaityti »

Vilniuje išbandomi išmanieji ateities apšvietimo sprendimai

Vilniaus Gelvonų gatvėje įrengtas ir išbandomas išmanusis gatvės apšvietimo sprendimas – puslaidininkių šviesos diodų (LED) technologija, nuotoliniu būdu valdoma specialios programinės įrangos. skaityti »

Išrinktas „Verslios Lietuvos“ vadovas

Balandžio 13 d. įvyko konkursas eiti VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas, kurį laimėjo Rūta Pentiokinaitė. Ji yra vadovavusi VšĮ „Versli Lietuva“ Paslaugų ir gaminių kontaktiniam centrui. skaityti »

„Eco-inovacijos LT+“ skatins įmones diegti švaresnės gamybos technologijas

Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“. skaityti »

SEB bankas: technologijos keičia klientų elgesį

Šiandien gyventojai vis rečiau užsuka į banko skyrių, išskyrus tuos atvejus, kai nori pasitarti sudėtingesniais finansų planavimo klausimais. Kasdienius finansus jie tvarko savarankiškai, nuotoliniais kanalais, prisijungę prie interneto banko. skaityti »

Į LPK įstojo trys nauji nariai

Balandžio 12 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariais tapo trys nauji nariai: du iš jų – šakinės asociacijos, bei vienas neasocijuotas narys. skaityti »