Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Tadžikistano Prezidentui

Lietuvos ambasadorius Kazachstane ir Kirgizijai Vytautas Naudužas gruodžio 10 dieną Tadžikistano prezidentūros rūmuose vykusios iškilmingos ceremonijos metu įteikė skiriamuosius raštus Tadžikistano Prezidentui Emomali Rachmonui. skaityti »

Metų verslo automobiliui „BMW 7“ – pagyrimai dėl technologijų ir malonumo vairuoti

Viena didžiausių šių metų automobilių industrijos naujienų – prabangus BMW septintos serijos sedanas – pripažinimo sulaukė ir Lietuvos „Metų automobilio 2016“ rinkimuose. skaityti »

Pristatytas filmas apie prezidentą Valdą Adamkų

Gruodžio 9 dieną Vilniuje, LRT klube, pristatyta dokumentinio filmo „Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus“ antroji dalis. skaityti »

BMW pažėrė motociklų naujienų: debiutuoja keturi nauji modeliai

Vokietijos automobilių gamintojo BMW padalinys „BMW Motorrad“ metus užbaigia pristatydamas net 4 naujienas, tarp jų – visiškai naujas roadsteris „BMW G 310 R“, retro stilistikos galiūnas „BMW R nineT Scrambler“ ir du atnaujinti turistiniai enduro modeliai „BMW F 700 GS“ ir „BMW F 800 GS“. skaityti »

Lietuva gali atverti Ukrainos verslui vartus į Europos rinką

Ukrainoje vykdomos reformos turėtų leisti verslui jaustis komfortiškiau šioje šalyje. Lietuva siūlo savo pagalbą Ukrainai, stiprinant viešojo valdymo gebėjimus bei atveriant vartus Ukrainos verslui plėstis į ES rinkas per Lietuvą. skaityti »

Bilas Geitsas įkūrė fondą, skirtą kovai su klimato kaita

Turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Bilas Geitsas suvienijo investuotojus iš keleto šalių – visi jie susitarė dėl milijardinių investicijų, skirtų švarios energetikos plėtojimo fondui, rašo naujienų svetainė cnn.com. skaityti »

Kazachstanas prisijungė prie Pasaulinės prekybos organizacijos

Nuo lapkričio 30 d. Kazachstanas tampa visateisiu Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) nariu. skaityti »

Kinijos juanis įsijungė į pasaulio valiutų klubą

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) oficialiai leido Kinijos juaniui įsijungti į svarbiausių pasaulio valiutų klubą. Tai ženklas, kad Kinija padarė ryškų progresą integruodamasi į pasaulinę ekonomikos sistemą. skaityti »

Tamperė pretenduoja į inovatyviausio Europos miesto vardą

Suomijos miestas Tamperė kovos dėl Europos inovacijų sostinės 2015 vardo. skaityti »

Nacionalinė biblioteka parengė virtualią parodą „Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais…“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais...“, skirtą kultūros veikėjo, bibliografo ir bibliografinio darbo organizatoriaus, vertėjo – Stasio Tomonio 100-osioms gimimo metinėms. skaityti »