Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Draudimo rinka šiemet toliau sparčiai didės dėl ne gyvybės draudimo plėtros

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. skaityti »

SEB tyrimas: gyventojai mažiau tiki pensijų sistema ir pensija ima rūpintis patys

SEB banko trečius metus iš eilės apskaičiuojamas Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis beveik nepakito. skaityti »

Lietuvos bankas pirmą kartą finansų rinkos dalyviams atskleidė savo patikrinimų planą

Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus aplinką, Lietuvos bankas pirmą kartą informavo prižiūrimus bankus, draudimo įmones, elektronines pinigų įstaigas ir kitus finansų rinkos dalyvius apie šių metų planinių inspektavimų ir tyrimų terminus bei apimtį. skaityti »

Vilniaus meras kviečia vieną „Facebook” kūrėjų į Vilnių

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook” kūrėjų – Sheryl Sandberg – apsilankyti Vilniuje. skaityti »

Gyventojai jau gali naudotis ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu

Nuo vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. skaityti »

2017 metais „Hanner“ investuos 85 milijonus eurų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia dailininkus sukurti unikalią proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiams

Lietuvos bankas paskelbė konkursą sukurti 2 eurų proginės monetos, skirtos Baltijos valstybių 100-mečiams, grafinius projektus. skaityti »

Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras bei jo veikla įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. skaityti »

Lietuva pristatyta konferencijoje „World in 2017“ Stokholme

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė dalyvavo Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje konferencijoje „World in 2017“, kurią verslo bendruomenės lyderiams kasmet rengia Dagens Industri kartu su britų žurnalu The Economist. skaityti »

Moterys linkusios blogiau vertinti šeimos finansinę padėtį nei vyrai

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Finansinės padėties vertinimas ir jo lemiami skolinimosi įpročiai – ne išimtis. skaityti »