Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais.

Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė šiandienių galingų kompiuterinių modelių, naudojamų mokslo įstaigose, pagrindus. Būtent jų sukurtų žinių pagrindu dabar mokslininkai ir chemijos pramonės atstovai gali suvokti ir prognozuoti sudėtingus cheminius procesus.

M. Karpluso, M. Levitto ir A. Warshelio darbas ypatingas tuo, kad jie sugebėjo suvienyti klasikinę Niutono fiziką su iš pagrindų kitokia kvantine fizika. Anksčiau mokslininkams tekdavo rinktis, su kurios fizikos taisyklių rinkiniu jie dirbs. Klasikinė fizika yra puikiausiai tinkama paprastiems skaičiavimams ir pritaikoma labai didelių molekulių modeliavimui. Bet ji jokiu būdu netinkama modeliuoti chemines reakcijas. Šiam tikslui chemikai naudojo kvantinę fiziką. Tiesa, šiems skaičiavimams reikėjo neįtikėtinų informacinių sistemų išteklių, todėl modeliavimai buvo atliekami tik mažoms molekulėms.

Šiemečiai Nobelio chemijos premijos laureatai iš abiejų fizikos pasaulių paėmė tai, kas geriausia bei svarbiausia ir sugalvojo būdą kartu panaudoti ir kvantinės, ir klasikinės fizikos taisykles. Pavyzdžiui, modeliuojant, kaip vaistas jungiasi su baltymu organizme, kompiuteris iš pradžių atlieka kvantine teorija grindžiamus skaičiavimus tiems vaistų ir baltymų atomams, kurie tiesiogiai reaguoja tarpusavy. Likusią didelio baltymo dalį galima modeliuoti taikant mažiau kompiuterius apkraunančias klasikinės fizikos taisykles.

Didele dalimi dėl šiemetinių laureatų atlikto darbo, šiandienos chemikams kompiuteriai ir modeliavimas tapo ne mažiau svarbiais už mėgintuvėlius. O modeliavimai tapo tokiais realistiškais, kad jie puikiausiai tinkami tradicinių eksperimentų rezultatų nustatymui. Modeliavimas, dabar įprastas universitetuose ir tiesiog būtinas bet kurioje vaistus kuriančioje įmonėje, mokslininkams sutaupo milžiniškas sumas pinigų ir daugybę laiko.

Prof. M. Karplusas dirba Strasbūro universitete Prancūzijoje ir Harvardo universitete (JAV), M. Levittas Stenfordo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje, o prof. A. Warshelis atstovauja Pietų Kalifornijos universitetui (JAV).

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už tyrimus, aiškinančius, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką. skaityti »

Investicijos su optimizmo ženklu: kokie verslai ir kaip plėsis?

Prieškrizinį lygį pasiekusios investicijos nenustos augti ir šiemet – investuoti į verslo plėtrą planuoja 74 proc. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. skaityti »

Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą

Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. skaityti »

Duomenų vizualizacija gali užkirsti kelią Zika virusui

Daugiau nei 36 tūkstančiai šeimų gali būti dėkingos mobiliųjų duomenų vizualizacijai, padėjusiai išsaugoti jų gyvybes. skaityti »

Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti

Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. skaityti »

Rekordinės „Knygų Kalėdos“ praturtino bibliotekas ir vaikų globos namus

Per Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. skaityti »

Vilniuje plečiama elektromobilių infrastruktūra

Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių – savivaldybė, matydama elektromobilių augimą mieste, nusprendė vilniečiams įrengti daugiau įkrovimo stotelių. skaityti »

Susitikime su Amerikos-Lietuvos verslo taryba - dėmesys Fintech sektoriaus plėtrai

Finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvoje viešinčiu Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu, su kuriuo diskutavo apie verslo ir investicijų perspektyvas. skaityti »

„Incoterms®“ sąvadui suėjo 80 metų

Tarptautinių taisyklių, pagal kurias tiksliai apibrėžiami prekybos terminai, sąvadas – Incoterms® – mini savo gyvavimo 80-metį. skaityti »

Kasos aparatų naudojimo naujovės: daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos

Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. skaityti »

Pameistrystės plėtra Lietuvoje – be aiškios strategijos

Į profesinio mokymo sistemą Lietuvoje investuojami milijonai europinių pinigų, tačiau verslas pasigenda tikslingesnio būsimų darbuotojų ruošimo. skaityti »