Pernai ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje viršijo 3,6 mlrd. litų

Publikuota: 2014 m. sausio 3 d. penktadienis

Preliminariais duomenimis pernai ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje siekė 3 mlrd. 686 tūkst. litų. Tiek ES fondų lėšų per 2013 m. yra išmokėta projektų vykdytojams. Ši investicijų suma yra panaši kaip ir ankstesniais metais, o tai reiškia, kad užtikrinamas ES struktūrinių fondų investicijų srauto stabilumas, rodantis,  kad ES fondų administravimo sistema Lietuvoje veikia efektyviai, o rinka gauna reikiamą finansavimą  darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai bei viešųjų paslaugų gerinimui.

Iš viso nuo programavimo laikotarpio pradžios projektams išmokėta 17,4 mlrd. litų, t. y. 74 proc. nuo Lietuvai skirtų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. Likusios lėšos turi būti investuotos ir projektai užbaigti iki 2015 m. pabaigos.

2013 m. Lietuva išliko tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį.

Naujausiais duomenimis įgyvendinamų ir baigtų įgyvendinti 2007–2013 m. periodo ES struktūrinių fondų projektų skaičius perkopė aštuonis tūkstančius. Daugiau kaip keturi su puse tūkstančio projektų, kurių bendra vertė siekia 10,8 mlrd. litų, jau baigti įgyvendinti.

Apibendrintais duomenimis, 2007–2013 m. daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms, dar apie 5 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gavo finansavimą veiklai pradėti ar plėsti. Finansuota virš 2,1 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei–tiriamajai veiklai. Remiamose įdarbinimo programose dalyvavo 165,3 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, daugiau nei 35,7 tūkst. bedarbių įgijo profesinę kvalifikaciją. Energijos taupymo požiūriu atnaujinti 737 viešosios paskirties pastatai, 775 miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie sukurto plačiajuosčio tinklo. Nutiesta ar rekonstruota daugiau kaip 1,4 tūkst. km automobilių kelių. 739,4 tūkst. šilumos vartotojų pagerėjo šilumos tiekimo patikimumas ir kokybė. Uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų ar šiukšlynų.

Atliktų vertinimų duomenimis, ES struktūrinių fondų investicijos 2004–2013 m. laikotarpiu lėmė 1,57 procentinio punkto didesnį realaus BVP vidutinį metinį augimą nei būtų buvę be ES struktūrinių fondų lėšų. Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį investicijų efektyvumas pasieks 1,97, t.y. kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos.

ES struktūrinių fondų investicijos taip pat reikšmingai prisideda sprendžiant nedarbo problemą Lietuvoje. Nedarbo lygis 2004–2015 m. laikotarpiu prognozuojamas 4,6 % punkto mažesnis, nei būtų be ES struktūrinių fondų investicijų.

2014 m. valstybės biudžete ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos sudaro 7,4 mlrd. litų, iš kurių 4,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »