Pernai ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje viršijo 3,6 mlrd. litų

Publikuota: 2014 m. sausio 3 d. penktadienis

Preliminariais duomenimis pernai ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje siekė 3 mlrd. 686 tūkst. litų. Tiek ES fondų lėšų per 2013 m. yra išmokėta projektų vykdytojams. Ši investicijų suma yra panaši kaip ir ankstesniais metais, o tai reiškia, kad užtikrinamas ES struktūrinių fondų investicijų srauto stabilumas, rodantis,  kad ES fondų administravimo sistema Lietuvoje veikia efektyviai, o rinka gauna reikiamą finansavimą  darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai bei viešųjų paslaugų gerinimui.

Iš viso nuo programavimo laikotarpio pradžios projektams išmokėta 17,4 mlrd. litų, t. y. 74 proc. nuo Lietuvai skirtų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. Likusios lėšos turi būti investuotos ir projektai užbaigti iki 2015 m. pabaigos.

2013 m. Lietuva išliko tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį.

Naujausiais duomenimis įgyvendinamų ir baigtų įgyvendinti 2007–2013 m. periodo ES struktūrinių fondų projektų skaičius perkopė aštuonis tūkstančius. Daugiau kaip keturi su puse tūkstančio projektų, kurių bendra vertė siekia 10,8 mlrd. litų, jau baigti įgyvendinti.

Apibendrintais duomenimis, 2007–2013 m. daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms, dar apie 5 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gavo finansavimą veiklai pradėti ar plėsti. Finansuota virš 2,1 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei–tiriamajai veiklai. Remiamose įdarbinimo programose dalyvavo 165,3 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, daugiau nei 35,7 tūkst. bedarbių įgijo profesinę kvalifikaciją. Energijos taupymo požiūriu atnaujinti 737 viešosios paskirties pastatai, 775 miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie sukurto plačiajuosčio tinklo. Nutiesta ar rekonstruota daugiau kaip 1,4 tūkst. km automobilių kelių. 739,4 tūkst. šilumos vartotojų pagerėjo šilumos tiekimo patikimumas ir kokybė. Uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų ar šiukšlynų.

Atliktų vertinimų duomenimis, ES struktūrinių fondų investicijos 2004–2013 m. laikotarpiu lėmė 1,57 procentinio punkto didesnį realaus BVP vidutinį metinį augimą nei būtų buvę be ES struktūrinių fondų lėšų. Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį investicijų efektyvumas pasieks 1,97, t.y. kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos.

ES struktūrinių fondų investicijos taip pat reikšmingai prisideda sprendžiant nedarbo problemą Lietuvoje. Nedarbo lygis 2004–2015 m. laikotarpiu prognozuojamas 4,6 % punkto mažesnis, nei būtų be ES struktūrinių fondų investicijų.

2014 m. valstybės biudžete ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos sudaro 7,4 mlrd. litų, iš kurių 4,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »