Preliminariais duomenimis pernai ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje siekė 3 mlrd. 686 tūkst. litų. Tiek ES fondų lėšų per 2013 m. yra išmokėta projektų vykdytojams. Ši investicijų suma yra panaši kaip ir ankstesniais metais, o tai reiškia, kad užtikrinamas ES struktūrinių fondų investicijų srauto stabilumas, rodantis,  kad ES fondų administravimo sistema Lietuvoje veikia efektyviai, o rinka gauna reikiamą finansavimą  darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai bei viešųjų paslaugų gerinimui.

Iš viso nuo programavimo laikotarpio pradžios projektams išmokėta 17,4 mlrd. litų, t. y. 74 proc. nuo Lietuvai skirtų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. Likusios lėšos turi būti investuotos ir projektai užbaigti iki 2015 m. pabaigos.

2013 m. Lietuva išliko tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį.

Naujausiais duomenimis įgyvendinamų ir baigtų įgyvendinti 2007–2013 m. periodo ES struktūrinių fondų projektų skaičius perkopė aštuonis tūkstančius. Daugiau kaip keturi su puse tūkstančio projektų, kurių bendra vertė siekia 10,8 mlrd. litų, jau baigti įgyvendinti.

Apibendrintais duomenimis, 2007–2013 m. daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms, dar apie 5 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gavo finansavimą veiklai pradėti ar plėsti. Finansuota virš 2,1 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei–tiriamajai veiklai. Remiamose įdarbinimo programose dalyvavo 165,3 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, daugiau nei 35,7 tūkst. bedarbių įgijo profesinę kvalifikaciją. Energijos taupymo požiūriu atnaujinti 737 viešosios paskirties pastatai, 775 miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie sukurto plačiajuosčio tinklo. Nutiesta ar rekonstruota daugiau kaip 1,4 tūkst. km automobilių kelių. 739,4 tūkst. šilumos vartotojų pagerėjo šilumos tiekimo patikimumas ir kokybė. Uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų ar šiukšlynų.

Atliktų vertinimų duomenimis, ES struktūrinių fondų investicijos 2004–2013 m. laikotarpiu lėmė 1,57 procentinio punkto didesnį realaus BVP vidutinį metinį augimą nei būtų buvę be ES struktūrinių fondų lėšų. Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį investicijų efektyvumas pasieks 1,97, t.y. kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos.

ES struktūrinių fondų investicijos taip pat reikšmingai prisideda sprendžiant nedarbo problemą Lietuvoje. Nedarbo lygis 2004–2015 m. laikotarpiu prognozuojamas 4,6 % punkto mažesnis, nei būtų be ES struktūrinių fondų investicijų.

2014 m. valstybės biudžete ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos sudaro 7,4 mlrd. litų, iš kurių 4,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšos.