Neabejojama, kad pasaulio demografinės tendencijos turės didelę įtaką ekonomikai, o tai lems ir įvairių investicijų riziką bei pelningumą. Neseniai pasiekęs 7 milijardų žymą pasaulio žmonių skaičius ir toliau auga ir augs.
Neabejojama, kad pasaulio demografinės tendencijos turės didelę įtaką ekonomikai, o tai lems ir įvairių investicijų riziką bei pelningumą. Neseniai pasiekęs 7 milijardų žymą pasaulio žmonių skaičius ir toliau auga ir augs. Esant ribotiems bendriems ištekliams tai turės keletą labai svarbių pasekmių.
Beje, didėja ne tik žmonių skaičius, bet ir kinta populiacijos sudėtis, įskaitant amžių ir turto charakteristiką. Šiuo metu vykstančių demografinių pasikeitimų suvokimas svarbus ir gali būti naudingas investuotojams, ypač investuojantiems ilgesniam laikotarpiui.
Pasaulio žmonių skaičius auga
Apskaičiuota, kad pirmą kartą pasaulio žmonių skaičius pasiekė 1 milijardą 1804 metais. Po 123 metų, 1927 metais, jis pasiekė 2 milijardus , bet prireikė tik 33 metų, kad jis paaugtų dar vienu milijardu (3 milijardai 1960 m.). Per kitus 50 metų gyventojų skaičius daugiau negu padvigubėjo ir 2011 metais buvo 7 milijardai. Taigi kaip atrodys pasaulio populiacija praėjus dešimtmečiams nuo šiandien? Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), 2045–2050 metais pasaulio žmonių skaičius viršys 9 ir iki 2100 metų pasieks 10 milijardų.
Bene svarbiausia augančio pasaulio žmonių skaičiaus įtaka ekonomikai yra ta, kad didėja bendrųjų ribotų išteklių paklausa, įskaitant svarbiausius, tokius kaip maistas, vanduo ir energija. Ilgalaikės kainų tendencijos rodo, kad šie ištekliai vis labiau brangsta. Pasaulio banko duomenimis, maisto paklausa iki 2030 metų padidės 50 procentų. Smarkiai didės mėsos ir pieno produktų suvartojimas. Kaip tai gali būti siejama su investavimo galimybėmis? Pavyzdžiui, auganti mėsos paklausa lemia grūdų paklausą. Apskaičiuota, kad reikia 7 kilogramų grūdų, kad būtų pagamintas 1 kilogramas mėsos. Pasauliui norint vis daugiau mėsos didesnio grūdų kiekio ir geresnio derliaus poreikis tampa akivaizdus. Vienas iš būdų, kaip tai galima pasiekti, yra tręšimas. Taigi trąšas gaminančių įmonių akcijos ateityje gali kilti, nes vis daugiau ir daugiau investuotojų atkreips dėmesį į su demografija susijusias investavimo galimybes.
Gyvenimo trukmė ilgėja
Vyresnio amžiaus žmonių (vyresnių negu 60 m.) skaičius nuo 1950 iki 2000 metų beveik patrigubėjo. Pasak JTO, iki 2050 metų šis skaičius dar išaugs trigubai. Senėjimo tendencija gerokai stipresnė išsivysčiusiose šalyse – tikimasi, kad 2050 metais 60 metų ir vyresnių žmonių dalis šiose šalyse sudarys trečdalį visų žmonių (šiandien sudaro penktadalį).
Žinios apie įvairius populiacijos sudėties pokyčius įvairiose pasaulio šalyse gali padėti apsispręsti, kur investuoti, nes tai susiję su ekonomikos augimu. Šalies, kurioje daugiau jaunesnių žmonių, ekonomika gali augti sparčiau. Tuo tarpu dėl gyventojų senėjimo mažėjanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ekonomikos augimo sumažėjimą per ilgesnį laiką.
Investuojant į šalis, kuriose gyventojai senėja, verta žinoti, kaip kinta jų vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, vyresni žmonės leidžia pinigus kitaip – iš dalies todėl, kad jie turi daugiau laiko daryti tokius dalykus kaip, tarkim, gaminti maistą namuose, o ne pirkti greitą maistą, jiems nebereikia pirkti drabužių darbui, taip pat jie perka mažiau naujų namų ir naujų automobilių.
Populiacijos sudėties permainomis galima pasinaudoti, jei atkreipiamas dėmesys į tas paslaugas, sritis, kuriomis naudojasi senėjanti visuomenė (sveikatos apsauga, draudimas, vyresnio amžiaus grupių atstovams aktualios technologijos). Daugelis tyrimų rodo, kad ilgesnė gyvenimo trukmė reiškia daugiau išlaidų vaistams, įvairioms sveikatos paslaugoms, taip pat ir privačioms ligoninėms.
Žmonės turtėja
Ne tik daugėja gyventojų, ne tik ilgėja vidutinė žmonių gyvenimo trukmė, bet pastebima ir kita labai svarbi tendencija – vis daugiau ir daugiau žmonių tampa turtingesni. Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius žmonių, priklausančių viduriniajai klasei, skaičius išaugs daugiau negu dvigubai. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2030 metais net 93 proc. viso pasaulio viduriniosios klasės žmonių sudarys besivystančių šalių gyventojai.
Augantis namų ūkių vartojimas dėl sparčiai augančios viduriniosios klasės besivystančių šalių regione per artimiausius du dešimtmečius gali suteikti naujų investavimo galimybių. Tai padeda suprasti, kodėl vis daugiau pasaulinių bendrovių yra linkusios verslą plėsti besivystančiose rinkose. Auganti vidurinioji klasė sukuria galimybę plėsti įvairų verslą, pavyzdžiui, mažmeninę prekybą, automobilių pramonę, finansines ir telekomunikacijų paslaugas. Didėjant pajamoms, kinta vartojimo įpročiai. Palyginti mažesnė dalis pajamų išleidžiama būtinosioms išlaidoms, o didesnė dalis pajamų išleidžiama vartojimo prekėms, kurios nėra būtinos. Tų įmonių, kurios sugebės sėkmingai pasinaudoti situacija dėl augančios viduriniosios klasės, ypač besivystančių šalių regione, laukia pelninga ateitis.