Prieš apsiperkant patogu išmesti seną elektroniką

Publikuota: 2014 m. liepos 14 d. pirmadienis

Daugeliui miestų ir miestelių gyventojų nebereikia sukti galvos, kur padėti ar kam atiduoti nebenaudojamą smulkią elektronikos įrangą, baterijas ar dujošvytes lemputes. Nuo liepos 1 dienos, devynių didžiųjų prekybos centrų parduotuvėse pastatyti 360 trinarių konteinerių, iš kurių surinktos atliekos bus tinkamai utilizuotos ir perdirbamos.

„Išplėtus elektroninių atliekų surinkimo sistemą, tikimės kas metus surinkti apie 200 tonų smulkiosios elektronikos, 10 tonų dujošvyčių lempų ir 40 tonų galvaninių elementų atliekų. Nors bendras kiekis nėra didelis, būtent smulki elektronikos įranga (elektroniniai žaislai, smulkios namų apyvokos priemonės) keliaudavo į bendruosius konteinerius bei sąvartynus,“ –  sako elektroninių atliekų surinkimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška.

Naujuosius trinarius konteinerius rasite prekybos centruose, šalia įėjimų ar kitose gerai matomose vietose.

Jau nuo 2013 metų įsigaliojusio įstatymo, gyventojai smulkią buitinę techniką galėjo palikti prekybos centruose, o šie perduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Tačiau žmonės elektronines atliekas nešė vangiai, trūko visuomenės ir netgi pačių prekybos vietų darbuotojų informavimo. Prekybos centrai turėdavo šias atliekas sandėliuoti, o už atliekų surinkimą atsakomybę skirti administracijos darbuotojams. Taip pat jie turėjo teisę nepriimti elektroninių atliekų, jei tokiomis neprekiauja. Šiandien prekybos centruose pastatyti konteineriai šią sudėtingą sistemą gerokai palengvina.

Specialios, skalbimo mašinas primenančios informacinės dėžės – konteineriai matomose vietose primena apie gamtos saugojimo bei rūšiavimo svarbą. Prekybos centrų darbuotojų pastebėjimu,  į trinarius konteinerius dažniausiai žmonės meta senus virdulius, skaičiavimo mašinėles, radijo aparatus, vaizdo kameras, plaukų džiovintuvus, fotoaparatus. 

Nors Lietuvoje elektronikos atliekos renkamos jau dešimtmetį, kai kuriems vartotojams vis dar trūksta rūšiavimo patirties ir atsakingumo. Iš konteinerius prižiūrinčių asmenų sulaukiami skundai, kad į nedideles dujošvytėms lemputėms išmesti skirtas angas grūste įgrūdžiamos ilgosios liuminescencinės lempos ar prie konteinerių paliekamos didesnių gabaritų elektroninės atliekos. Tokiu atveju prekybos centruose žmonėms pasiūloma nemesti lempų į bendrus konteinerius, bet jas palikti parduotuvės darbuotojams. Lemputės bei kiti elektronikos prietaisai saugiai patalpinami pagalbinėse patalpose  ir operatyviai  atiduodami perdirbti.

Didelių gabaritų elektronikos prietaisams skirti elektronikos surinkimo konteineriai įrengti šalia prekybos centrų ar jų vidiniuose kiemuose. Visas surinkimo vietas galite rasti  www.epa.lt tinklapyje. Čia taip pat galite registruotis dėl nemokamo atliekų išvežimo iš namų ar sodybos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tik trečdalis visų elektroninių atliekų surenkamos ir apdirbamos tinkamai

Apie 60 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų „dingsta“ – yra išmetama pamiškėse, laukymėse, nukeliauja į šiukšlių konteinerius, iš kurių patenka į bendrus sąvartynus, o juose esančios pavojingos medžiagos patenka į aplinką. skaityti »

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »