SEB tyrimas: aiškiau suvokti prekių kainas eurais beveik pusmečio negana

Publikuota: 2015 m. liepos 31 d. penktadienis

Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo. Įvedus eurą tiksliau, palyginti su laikotarpiu iki euro įvedimo, kainas eurais nurodyti ėmė vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie nuolat seka savo išlaidas – pildo išlaidų žurnalą.

Įvedus naują valiutą daugeliui kainos eurais aiškesnės nepasidarė

Remiantis gegužės pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, penktadalis respondentų visų prekių vertę jau apskaičiuoja tik eurais, 38 proc. dažnai perkamų prekių vertę jau apskaičiuoja eurais, rečiau perkamų – dar stengiasi perskaičiuoti į litus. Likę 42 proc. respondentų, prieš priimdami sprendimą pirkti, visų prekių ir paslaugų kainas dar perskaičiuoja į litus.

„Tyrimo, kuriuo norėjome išsiaiškinti, kaip penkių mėnesių patirtis naudojant naują valiutą padėjo gyventojams aiškiau suvokti prekių kainas eurais, rezultatai nevienareikšmiai. Praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumas dėl kai kurių prekių kainų eurais nepadidėjo, o sumažėjo. Gyventojai tiksliau, palyginti su gruodžiu, nurodo ne pirmo būtinumo prekių, pavyzdžiui, vyrų ir moterų kirpimo, savaitraščio su TV programa, vyriškų kojinių kainas eurais, bet eurais nurodomų maisto prekių, tokių kaip duona, batonas, sviestas, vištiena, dešrelės, kainų ribos išsiplėtė“, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, tikslesnį kirpyklų paslaugų kainų vertinimą galėjo lemti tai, kad jau iš anksto buvo kalbama, jog įvedus eurą paslaugų kainos gali padidėti, todėl gyventojai atidžiau stebėjo, kiek jiems kainuoja apsikirpti savo kirpykloje ar nusipirkti įprastai perkamą savaitraštį. Tuo tarpu tai, kad dažniau perkamų maisto prekių nurodomų kainų ribos išsiplėtė, paaiškinti galima ne tik tuo, kad per penkis mėnesius galimai pasikeitė šių prekių kainos, bet ir tuo, kad žmonės buvo linkę labiau tyrinėti visą rinką, stebėti įvairių gamintojų ir pardavėjų siūlomų panašių prekių kainas ir, ko gero, labiau atkreipti dėmesį į rinkoje siūlomų brangesnių produktų kainas. Kitas galimas paaiškinimas -  kad žmonės iš eurų į litus kainas dabar perskaičiuoja atsainiau, jiems jau priimtina didesnė paklaida.

„Dėl pastebimų didesnių kainų ne tik subjūra pirkėjų nuotaika, bet jos gali padaryti įtaką ir vartojimo elgsenai. Kiti tyrimai rodo, kad, pirkėjams sužinojus apie didesnes kitų panašių prekių kainas, pigesnių prekių kainos gali pasirodyti santykinai mažesnės, dėl to patrauklesnės. Tai gali tapti paskata šių prekių pirkti ir pinigų išleisti daugiau“, – teigia J. Varanauskienė.

Kainas eurais geriau perprato senjorai ir tie, kas atidžiau stebi savo išlaidas

Nurodant kainas eurais padidėjo tikslumas tų respondentų, kurie pildo išlaidų žurnalą, t. y. nuolat stebi savo išlaidas. Tuo tarpu tokio žurnalo nepildantiems įvedus eurą aiškiau dėl kainų eurais nepasidarė.

„Atidžiai stebint savo išlaidas lengviau pamatyti ir įsiminti, kas ir kiek kainuoja, pradėjus atsiskaityti nauja valiuta“, - pažymi SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau jam nebeaiškios kainos eurais. Remiantis apklausos duomenimis, praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo datos, dėl kainų eurais daugiausiai painiavos jauniausiems – 15–19 metų gyventojams. Tuo tarpu vyresniems negu 60 metų žmonėms pradėjus atsiskaityti nauja valiuta kainos eurais pasidarė aiškesnės.

„Panašu, kad galima suabejoti nuostata, jog vyresnio amžiaus žmonėms prisijaukinti eurą užtruks ilgiau. Remiantis tyrimo rezultatais, galima sakyti, jog yra atvirkščiai – vyresnio amžiaus žmonės atidžiau stebi ir įsidėmi kainas nauja valiuta. Jaunimui reikėtų rekomenduoti kruopščiau planuoti pirkinius – skirti tam laiko ir paieškoti informacijos apie prekes ir jų kainas rinkoje prieš perkant“, - pataria J. Varanauskienė.

Apie tyrimą

Norėdamas nustatyti, kokią įtaką nauja valiuta – euras – gali padaryti gyventojų vartojimo elgsenai, SEB bankas atliko dviejų dalių tyrimą, kaip gyventojai prisitaiko prie kainų nauja valiuta.

Likus porai savaičių iki euro įvedimo datos SEB banko užsakymu buvo atlikta pirmoji apklausa norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tada rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tada šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) buvo klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai tada klydo mažiau.

Antrosios apklausos, atliktos šių metų gegužės pabaigoje, tikslas buvo palyginti, kaip pasikeitė gyventojų nurodomos kainos eurais, praėjus šiek tiek laiko po euro įvedimo datos. Anksčiau kitose šalyse atlikti panašūs tyrimai rodo, kad, praėjus metams po euro įvedimo datos, gyventojai pradeda įsiminti savo perkamų prekių kainas nauja valiuta, o apskaičiavimo ar kitokių vertinimo klaidų mažėja.

SEB banko užsakymu apklausas atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Per pirmą etapą 2014 m. gruodžio 9–15 d. apklausti 1 097, per antrą, kuris vyko 2015 m. gegužės 23–31 d., – 1 011 gyventojų  (15 m. ir vyresnių) iš įvairių šalies vietovių. Respondentams pateiktas 35 prekių ir paslaugų sąrašas ir paprašyta nurodyti, kokia, jų manymu, yra tos prekės kaina.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

SEB tyrimas: iš ko senatvėje gyventi tikisi Baltijos šalių gyventojai?

Kaip labiausiai tikėtiną pajamų šaltinį senatvėje, be pirmos ir antros pakopos pensijų, Baltijos šalių gyventojai nurodo darbo pajamas – planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus. skaityti »

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »