Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Publikuota: 2014 m. sausio 10 d. penktadienis

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. Saulės vėjas veikia elektroninius prietaisus, trikdo radijo ryšį, sunkina radarų, navigacijos sistemų veiklą. Kiekvienas šių prietaisų pats kuria savo elektrinį ir magnetinį lauką, tad papildomas poveikis gali jį kiek pakeisti, o jei prietaisas jautrus – darbas sutriks. Gana didelis poveikis būna kosmonautams, nes jie silpniau apsaugoti Žemės magnetiniu lauku ir visai neapsaugoti atmosferos.

Saulės paviršiuje šiuo metu susiformavusi gana didelė dėmių grupė. Buvo tik laiko klausimas, kada prasidės stiprūs žybsniai. Priminsiu, kad Saulės žybsnių stipris žymimas A, C, M ir X raidėmis ir kiekvienas iš jų yra dešimt kartų stipresnis už kitą. Taigi jau sausio 7-osios vidudienį aktyvusis regionas (AR1944) gana stipriai sužibo M7.2 klasės žybsniu, o vakare jau ir stipriausios kategorijos X1.2 žybsniu. Sausio 8 d. ryte dar kartą  dešimčiai minučių sužibus M3.6 žybsniu AR1944 dėmė lyg ir rimsta, tačiau vakare planuotas raketos, turėjusios į kosmosą iškelti lietuviškuosius nanopalydovus, skrydis įvykti dar negalėjo. Tenka laukti, nes minėtasis X1.2 žybsnis tęsėsi daugiau nei valandą, o jo metu Saulė paskleidė ne tik rentgeno ir gama spindulius, bet ir didelį kiekį savo medžiagos (daugiausia įelektrintų dalelių – protonų ir elektronų). Net 1064 km/s greičiu nuo Saules paskleistos dalelės Žemės atmosferą pasieks lėkdamos 700 km/s greičiu ir pradės bombarduoti sausio 9 d. ryte.

X1.2 žybsnis priskiriamas prie silpnesniųjų. Jis patenka tik į dabartinio Saulės aktyvumo ciklo trisdešimtuką. Stipriausias šio 24-ojo ciklo žybsnis X6.9 įvyko 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nors jis nebuvo nukreiptas į Žemę, gana stipri spinduliuotė vis tiek atskriejo ir iki mūsų. Prieš vienuolika metų praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu buvo net ir dvidešimt kartų stipresnis X28 žybsnis. Tokių stiprių žybsnių dabartiniame cikle kažin ar patirsime, Saulės aktyvumas dvigubai silpnesnis. Kiekvieno Saulės aktyvumo ciklo metu astronomai kruopščiai analizuoja žybsnių pasikartojimo dažnį ir pobūdį. Saulės audros yra įprastas, tačiau sunkiai prognozuojamas reiškinys.

Aktyvi dėmė gali sukelti net ir pusšimtį įvairaus stiprumo žybsnių ir vainiko medžiagos išmetimų. Kiek ir kokio galingumo reiškinių gali sukelti kiekviena dėmių grupė, analizuoja specialūs mokslo institutai, tuo tikslu į kosmosą paleisti specialūs palydovai. Užfiksavus Saulės žybsnį, su kosmose esančiais prietaisais pirmiausia nustatomas atskrendančių dalelių srauto tankis, greitis ir įvertinamas pavojus.

Saulės aktyvumo stebėjimo tarnybos kiekvienai šaliai turėti nebūtina, nes tai globalus reiškinys ir jį galima stebėti specializuotuose centruose. Tačiau informacinė tarnyba turėtų veikti kiekvienoje šalyje. Dabar Lietuvoje apie Saulės audras dažniausiai prabylama tada, kai internetas pradeda mirgėti pranešimais ir kai audra jau būna praėjusi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija turėtų rūpintis ne tik nuolatiniu hidrometeorologinės informacijos ir su tuo susijusių pavojų skelbimu. Žmonės turėtų būti sistemingai informuojami ne tik apie vėjo, bet ir apie Saules audras. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai taip pat galėtų prie to prisidėti, tačiau nuolatiniam kasdienės informacijos teikimui apie Saulės aktyvumą turėtų būti sudaryta specialiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos finansuojama nors ir nedidelė darbuotojų grupė. Kol kas mūsų, kaip mokslininkų, darbas yra šviesti visuomenę straipsniais ar paskaitomis VU Planetariume ir Molėtų astronomijos observatorijoje, kur kasmet žiniomis pasidalijame su beveik 40 tūkst. žmonių.

Saulė turi didžiulę įtaką Žemei ir žmonių civilizacijai. Tiesiogine prasme esame Saulės spindulių jūroje, kuri turi apsaugoti mūsų planetą nuo kosmoso negandų Saulei (kartu ir mums) skriejant per Paukščių Tako galaktikos erdvę 220 km/s greičiu. Saulės spindulių sferoje esame kaip inkubatoriuje ir visiškai nuo jos priklausome.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros ir Žemės palydovai

Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo. skaityti »

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »