Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Publikuota: 2014 m. sausio 10 d. penktadienis

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. Saulės vėjas veikia elektroninius prietaisus, trikdo radijo ryšį, sunkina radarų, navigacijos sistemų veiklą. Kiekvienas šių prietaisų pats kuria savo elektrinį ir magnetinį lauką, tad papildomas poveikis gali jį kiek pakeisti, o jei prietaisas jautrus – darbas sutriks. Gana didelis poveikis būna kosmonautams, nes jie silpniau apsaugoti Žemės magnetiniu lauku ir visai neapsaugoti atmosferos.

Saulės paviršiuje šiuo metu susiformavusi gana didelė dėmių grupė. Buvo tik laiko klausimas, kada prasidės stiprūs žybsniai. Priminsiu, kad Saulės žybsnių stipris žymimas A, C, M ir X raidėmis ir kiekvienas iš jų yra dešimt kartų stipresnis už kitą. Taigi jau sausio 7-osios vidudienį aktyvusis regionas (AR1944) gana stipriai sužibo M7.2 klasės žybsniu, o vakare jau ir stipriausios kategorijos X1.2 žybsniu. Sausio 8 d. ryte dar kartą  dešimčiai minučių sužibus M3.6 žybsniu AR1944 dėmė lyg ir rimsta, tačiau vakare planuotas raketos, turėjusios į kosmosą iškelti lietuviškuosius nanopalydovus, skrydis įvykti dar negalėjo. Tenka laukti, nes minėtasis X1.2 žybsnis tęsėsi daugiau nei valandą, o jo metu Saulė paskleidė ne tik rentgeno ir gama spindulius, bet ir didelį kiekį savo medžiagos (daugiausia įelektrintų dalelių – protonų ir elektronų). Net 1064 km/s greičiu nuo Saules paskleistos dalelės Žemės atmosferą pasieks lėkdamos 700 km/s greičiu ir pradės bombarduoti sausio 9 d. ryte.

X1.2 žybsnis priskiriamas prie silpnesniųjų. Jis patenka tik į dabartinio Saulės aktyvumo ciklo trisdešimtuką. Stipriausias šio 24-ojo ciklo žybsnis X6.9 įvyko 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nors jis nebuvo nukreiptas į Žemę, gana stipri spinduliuotė vis tiek atskriejo ir iki mūsų. Prieš vienuolika metų praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu buvo net ir dvidešimt kartų stipresnis X28 žybsnis. Tokių stiprių žybsnių dabartiniame cikle kažin ar patirsime, Saulės aktyvumas dvigubai silpnesnis. Kiekvieno Saulės aktyvumo ciklo metu astronomai kruopščiai analizuoja žybsnių pasikartojimo dažnį ir pobūdį. Saulės audros yra įprastas, tačiau sunkiai prognozuojamas reiškinys.

Aktyvi dėmė gali sukelti net ir pusšimtį įvairaus stiprumo žybsnių ir vainiko medžiagos išmetimų. Kiek ir kokio galingumo reiškinių gali sukelti kiekviena dėmių grupė, analizuoja specialūs mokslo institutai, tuo tikslu į kosmosą paleisti specialūs palydovai. Užfiksavus Saulės žybsnį, su kosmose esančiais prietaisais pirmiausia nustatomas atskrendančių dalelių srauto tankis, greitis ir įvertinamas pavojus.

Saulės aktyvumo stebėjimo tarnybos kiekvienai šaliai turėti nebūtina, nes tai globalus reiškinys ir jį galima stebėti specializuotuose centruose. Tačiau informacinė tarnyba turėtų veikti kiekvienoje šalyje. Dabar Lietuvoje apie Saulės audras dažniausiai prabylama tada, kai internetas pradeda mirgėti pranešimais ir kai audra jau būna praėjusi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija turėtų rūpintis ne tik nuolatiniu hidrometeorologinės informacijos ir su tuo susijusių pavojų skelbimu. Žmonės turėtų būti sistemingai informuojami ne tik apie vėjo, bet ir apie Saules audras. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai taip pat galėtų prie to prisidėti, tačiau nuolatiniam kasdienės informacijos teikimui apie Saulės aktyvumą turėtų būti sudaryta specialiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos finansuojama nors ir nedidelė darbuotojų grupė. Kol kas mūsų, kaip mokslininkų, darbas yra šviesti visuomenę straipsniais ar paskaitomis VU Planetariume ir Molėtų astronomijos observatorijoje, kur kasmet žiniomis pasidalijame su beveik 40 tūkst. žmonių.

Saulė turi didžiulę įtaką Žemei ir žmonių civilizacijai. Tiesiogine prasme esame Saulės spindulių jūroje, kuri turi apsaugoti mūsų planetą nuo kosmoso negandų Saulei (kartu ir mums) skriejant per Paukščių Tako galaktikos erdvę 220 km/s greičiu. Saulės spindulių sferoje esame kaip inkubatoriuje ir visiškai nuo jos priklausome.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros ir Žemės palydovai

Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo. skaityti »

Draudimo rinka šiemet toliau sparčiai didės dėl ne gyvybės draudimo plėtros

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. skaityti »

SEB tyrimas: gyventojai mažiau tiki pensijų sistema ir pensija ima rūpintis patys

SEB banko trečius metus iš eilės apskaičiuojamas Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis beveik nepakito. skaityti »

Lietuvos bankas pirmą kartą finansų rinkos dalyviams atskleidė savo patikrinimų planą

Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus aplinką, Lietuvos bankas pirmą kartą informavo prižiūrimus bankus, draudimo įmones, elektronines pinigų įstaigas ir kitus finansų rinkos dalyvius apie šių metų planinių inspektavimų ir tyrimų terminus bei apimtį. skaityti »

Vilniaus meras kviečia vieną „Facebook” kūrėjų į Vilnių

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook” kūrėjų – Sheryl Sandberg – apsilankyti Vilniuje. skaityti »

Gyventojai jau gali naudotis ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu

Nuo vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. skaityti »

2017 metais „Hanner“ investuos 85 milijonus eurų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia dailininkus sukurti unikalią proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiams

Lietuvos bankas paskelbė konkursą sukurti 2 eurų proginės monetos, skirtos Baltijos valstybių 100-mečiams, grafinius projektus. skaityti »

Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras bei jo veikla įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. skaityti »

Lietuva pristatyta konferencijoje „World in 2017“ Stokholme

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė dalyvavo Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje konferencijoje „World in 2017“, kurią verslo bendruomenės lyderiams kasmet rengia Dagens Industri kartu su britų žurnalu The Economist. skaityti »

Moterys linkusios blogiau vertinti šeimos finansinę padėtį nei vyrai

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Finansinės padėties vertinimas ir jo lemiami skolinimosi įpročiai – ne išimtis. skaityti »