Teleskopas „Kepler“ atrado planetų sistemą su „stačia“ planetos orbita

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 5 d. pirmadienis

Priimta manyti, kad daugelio planetų orbitos negali smarkiai nukrypti nuo žvaigždės pusiaujo plokštumos, nes tai lemtų planetos destabilizaciją ir žūtį. Vis dėlto teorija nusako išimtis, kad gali egzistuoti ir planetų su poliarinėmis orbitomis – tokios orbitos būna lygiagrečios ne žvaigždės pusiaujui, o sukimosi ašiai. Kaip tik pirmą tokį per visas egzoplanetų paieškas egzempliorių pavyko atrasti kosminio teleskopo „Kepler“ duomenis analizuojantiems Harvardo–Smitsono astrofizikos centro tyrėjams.

Neįprasta egzoplaneta „Kepler 63b“ aplink gimtąjį savo šviesulį sukasi „stačia“ orbita – ši su jos žvaigždės pusiaujo plokštuma sudaro beveik 90 laipsnių kampą. Tai – bene pirmas gyvas pavyzdys, kad visatoje gali egzistuoti planetos su poliarinėmis orbitomis. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Astrophsysical Journal“.

Deividas Letamas (David Latham) iš Harvardo–Smitsono astrofizikos centro kartu su kolegomis išsiaiškino, kad teorija apie poliarines planetų orbitas nėra klaidinga. Tokia orbita besisukančią planetą astronomas atrado Gulbės žvaigždyne. Keistoji egzoplaneta nuo Žemės nutolusi apie 600 šviesmečių. Ji sukasi aplink nedidelę žvaigždę, kurios masė ir temperatūra beveik identiška atitinkamiems Saulės parametrams.

D. Letamas su kolegomis pasinaudojo viena iš žvaigždžių egzistencijos ypatybių, kurios įprastai trukdo atrasti planetas – dėmėmis žvaigždės paviršiuje. Žinia, dėmės apsunkina egzoplanetų paieškas, nes mažina šviesulio ryškį maždaug tiek, kiek ir disku praslenkančios planetos. Tiesa, tokie trikdžiai leidžia nustatyti žvaigždės sukimosi kryptį ir greitį.

Išanalizavę Kepler 63 žvaigždės ryškio svyravimus, mokslininkai greta jos aptiko neįprastą mini–neptūnų klasės planetą. Planetologų žodžiais tariant, šios planetos masę nustatyti neįmanoma dėl žvaigždės aktyvumo. Tiesa, poliarine orbita pasižyminti planeta už Žemę gali būti masyvesnė 45–120 kartų. Pagrindinė jos ypatybė – neįprasta apvali orbita, statmena žvaigždės pusiaujui.

Astronomai tvirtina, kad tokios planetinės sistemos egzistavimas gali paaiškinti santykinį jos jaunumą – žvaigždės amžius neviršija 400 mln. metų. Visai įmanoma, kad ateityje „Kepler 63b“ pakeis savo orbitos kryptį į labiau „plokščią“, reziumuoja tyrimo autoriai.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tyrimas: kaip išvengti piktnaudžiavimų įvedant eurą?

Artėjant euro įvedimui vienas labiausiai Lietuvos gyventojus dominančių klausimų – kaip užtikrinti, kad verslininkai nepiktnaudžiautų perskaičiuodami prekių ir paslaugų kainas. skaityti »

Kiek laiko dirba jaunas verslininkas?

„Verslauk“ atliko jaunų verslininkų apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog verslo kūrėjai dirba vidutiniškai daugiau nei po 12 valandų per dieną, o darbo laikas neapsiriboja 5 dienų darbo savaite. skaityti »

Inovacijos ir kūrybiškumas – Lietuvos konkurencinis pranašumas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo trečią kartą rengiamo nacionalinio konkurso „Geras dizainas" nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje skaityti »

Lietuva – dešimtmečio ES BVP augimo pirmūnė

Praėjus dešimtmečiui po įvykusios plačiausios Europos Sąjungos (ES) plėtros, britų ekonomikos savaitraštis „The Economist“ apibendrina, kaip per šį laikotarpį sekėsi augti ES naujokėms. skaityti »

Premjeras A. Butkevičius su eurokomisaru A. Šemeta kalbėjosi apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lietuvoje besilankantį už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Algirdą Šemetą ir finansų ministrą Rimantą Šadžių. skaityti »

A. Šemeta nemato rimtų priežasčių neįsivesti euro

Už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta teigia nematantis rimtų kliūčių, kodėl Lietuva negalėtų įsivesti euro. skaityti »

R. Šadžius: narystė euro zonoje suteiks daugiau saugumo

Europos sostinėse Lietuvos pasirengimą euro narystei pristatantis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministru Luis de Guindos ir Kongreso Ekonomikos ir konkurencingumo komisijos pirmininku Santiago Lanzuela Marina. skaityti »

Lietuva įvykdė užduotis, kad taptų euro zonos nare

Lietuva sėkmingai atliko „namų darbus“ ir atitinka visus reikalavimus, kad taptų euro zonos nare. skaityti »

Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. skaityti »

R. Šadžius Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje pristatys Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą

Finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę lankysis Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje, kur šių šalių finansų ministrams ir kitiems aukštiems pareigūnams pristatys Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. skaityti »