V. Vasiliauskas: euro zonos drama pernelyg užsitęsė, ūkiui reikia stipresnio impulso

Publikuota: 2016 m. gegužės 19 d. ketvirtadienis

Euro zonos ekonomikos atsigavimas yra pernelyg lėtas bei trapus ir vien tik skatinamosios pinigų politikos nepakanka, kad ekonomikos variklis įsisuktų visu pajėgumu. Todėl skatinimo rezervų reikėtų ieškoti regiono valstybių fiskalinėje, t. y. mokesčių ir skolos valdymo, politikoje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Matome galimybių išjudinti euro zonos ūkį iš letargo būsenos ir siekti stabilaus ekonomikos augimo ateityje, tačiau tam reikalinga stipri politinė valia ir aiškus valstybių įsipareigojimas išnaudoti fiskalinio skatinimo galimybes“, – sako V. Vasiliauskas, skaitysiantis pranešimą gegužės 19-20 d. Slovėnijoje vykstančiame šios šalies centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rengiamame aukšto lygio seminare, skirtame pinigų ir fiskalinės politikos koordinavimui. Jis pabrėžia, kad fiskalinio skatinimo priemonės galėtų ir turėtų būti taikomos šalyse, kurios uoliai laikosi finansinės drausmės, yra užsitikrinusios puikią viešųjų finansų būklę ir todėl turi pakankamą fiskalinio manevro laisvę.

Pasak V. Vasiliausko, centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika padidino finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą, sumažino skolinimosi kainą valstybėms, verslui ir gyventojams, o kreditavimas atsigauna. Vis dėlto pernelyg lėto ekonomikos atsigavimo problemą įveikti vien tik pinigų politikos priemonėmis bus sunku.

„Euro zonos drama pernelyg užsitęsė. Siekdami laimingos jos atomazgos, į ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį kartu su ECB pinigų politikos priemonėmis turėtume įtraukti ir mokesčių bei valstybių skolos valdymo priemones. Esamos fiskalinės politikos taisyklės turėtų būti paprastesnės ir aiškesnės, o jų laikymosi vertinimas – skaidresnis ir griežtesnis“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija ES šalims yra pateikusi rekomendacijas dėl reformų įgyvendinimo, tačiau nė viena iš pernai pateiktų 102 rekomendacijų nėra visiškai įgyvendinta.

Valstybės turėtų prisiimti tvirtą įsipareigojimą siekti, kad ilguoju laikotarpiu įsiskolinimo lygis būtų ne didesnis nei 60 % BVP, tačiau recesijos metu būtų galima įgyvendinti trumpalaikes nuosmukį švelninančias fiskalinio skatinimo priemones.

Seminare Slovėnijoje taip pat dalyvauja Belgijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, TVF, Europos Komisijos, akademinės bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »