V. Vasiliauskas: euro zonos drama pernelyg užsitęsė, ūkiui reikia stipresnio impulso

Publikuota: 2016 m. gegužės 19 d. ketvirtadienis

Euro zonos ekonomikos atsigavimas yra pernelyg lėtas bei trapus ir vien tik skatinamosios pinigų politikos nepakanka, kad ekonomikos variklis įsisuktų visu pajėgumu. Todėl skatinimo rezervų reikėtų ieškoti regiono valstybių fiskalinėje, t. y. mokesčių ir skolos valdymo, politikoje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Matome galimybių išjudinti euro zonos ūkį iš letargo būsenos ir siekti stabilaus ekonomikos augimo ateityje, tačiau tam reikalinga stipri politinė valia ir aiškus valstybių įsipareigojimas išnaudoti fiskalinio skatinimo galimybes“, – sako V. Vasiliauskas, skaitysiantis pranešimą gegužės 19-20 d. Slovėnijoje vykstančiame šios šalies centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rengiamame aukšto lygio seminare, skirtame pinigų ir fiskalinės politikos koordinavimui. Jis pabrėžia, kad fiskalinio skatinimo priemonės galėtų ir turėtų būti taikomos šalyse, kurios uoliai laikosi finansinės drausmės, yra užsitikrinusios puikią viešųjų finansų būklę ir todėl turi pakankamą fiskalinio manevro laisvę.

Pasak V. Vasiliausko, centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika padidino finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą, sumažino skolinimosi kainą valstybėms, verslui ir gyventojams, o kreditavimas atsigauna. Vis dėlto pernelyg lėto ekonomikos atsigavimo problemą įveikti vien tik pinigų politikos priemonėmis bus sunku.

„Euro zonos drama pernelyg užsitęsė. Siekdami laimingos jos atomazgos, į ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį kartu su ECB pinigų politikos priemonėmis turėtume įtraukti ir mokesčių bei valstybių skolos valdymo priemones. Esamos fiskalinės politikos taisyklės turėtų būti paprastesnės ir aiškesnės, o jų laikymosi vertinimas – skaidresnis ir griežtesnis“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija ES šalims yra pateikusi rekomendacijas dėl reformų įgyvendinimo, tačiau nė viena iš pernai pateiktų 102 rekomendacijų nėra visiškai įgyvendinta.

Valstybės turėtų prisiimti tvirtą įsipareigojimą siekti, kad ilguoju laikotarpiu įsiskolinimo lygis būtų ne didesnis nei 60 % BVP, tačiau recesijos metu būtų galima įgyvendinti trumpalaikes nuosmukį švelninančias fiskalinio skatinimo priemones.

Seminare Slovėnijoje taip pat dalyvauja Belgijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, TVF, Europos Komisijos, akademinės bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susisiekimo ministerija mini 97-erių metų sukaktį

Lapkričio 11-ąją sukanka 97-eri metai, kai buvo įkurta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. skaityti »

Minske posėdžiauja dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisija

Šių metų lapkričio 9–10 dienomis Minske (Baltarusija) vyksta 17-asis dvišalės Lietuvos ir Baltarusijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdis. skaityti »

Lietuviai mato euro naudą Lietuvai ir visai Europos Sąjungai

Eurobarometro apklausa parodė, kad 61 proc. euro zonai priklausančių valstybių gyventojų (55 proc. lietuvių) mato teigiamą vieningos valiutos naudą savo šaliai, 71 proc. apklaustųjų euro zonos gyventojų (77 proc. lietuvių) mato vieningos valiutos naudai visai Europos Sąjungai. skaityti »

SEB: didžiosios Lietuvos įmonės ateitį vertina palankiai

Beveik 9 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių finansinė padėtis yra gera arba labai gera, o kas antra per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo. skaityti »

VšĮ „Versli Lietuva“ laikinai vadovaus Rūta Pentiokinaitė

Ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė įsakymą, kuriuo paskyrė laikinai VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas eiti Rūtą Pentiokinaitę. skaityti »

Lietuvos dizainas pristatytas Stokholme

Stokholmo centre įsikūrusioje galerijoje „Designgalleriet“ lapkričio 5 dieną atidaryta paroda, skirta lietuviškam dizainui. Tai pirma kompleksinė Lietuvos dizaino pasiekimus pristatanti paroda Švedijoje. skaityti »

Gerinamos sąlygos verslui

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. skaityti »

Ženevoje – svarbūs Lietuvai susitarimai dėl radijo dažnių diapazono plėtros

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje pasiekti du svarbūs Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl suderinto 694-790 MHz radijo dažnių diapazono naudojimo 4G ir 5G judriojo radijo ryšio tinklams Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos pasienio zonose. skaityti »

Lietuvoje lankysis Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis

Lapkričio 4–5 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis. skaityti »

LPK neasocijuotu nariu tapo „Google Lithuania“

Lapkričio 2 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) neasocijuotu nariu tapo JAV informacinių technologijų milžinės „Google“ Lietuvoje šių metų pavasarį įsteigta įmonė „Google Lithuania“. skaityti »