Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos 2013 metų valdžios sektoriaus deficitas sudaro 2,2 proc. BVP ir yra 0,7 procentinio punkto mažesnis nei prognozuota pernai metų pabaigoje bei 0,8 procentinio punkto mažesnis nei reikalaujama iš narystės euro zonoje siekiančių šalių. Toks rodiklis gaunamas, apskaičiavus pagal Tarptautinio valiutos fondo 2001 m. Valstybės finansų statistikos vadovo (VFSV2001) metodologiją.

Pagal Perteklinio deficito procedūros (PDP) reikalavimus apskaičiuotas 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas sudaro 2,15 proc. BVP – 0,85 procentinio punkto mažesnis nei reikalaujamas minimalus Mastrichto kriterijus.

Netapatus deficito rodiklis susidaro dėl skirtingų metodologinių reikalavimų kai kuriems srautams, susijusiems su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Pagal PDP metodologiją į deficitą įtraukiami palūkanų apsikeitimo sandorių srautai, kurie 2013 m. buvo teigiami, todėl PDP palūkanos ir deficitas yra mažesni nei apskaičiuoti pagal VFSV 2001 ar ESS’95.

Tačiau abu pagal skirtingas metodologijas apskaičiuoti valdžios sektoriaus deficito rodikliai tenkina Mastrichto kriterijų ir, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus,  labai sustiprina Lietuvos galimybes nuo kitų metų įsivesti eurą.

„Atsakingas Vyriausybės požiūris į fiskalinę drausmę, griežtas valdžios sektoriaus išlaidų planavimas, sustiprėjusios verslo pozicijos – visos šios viešojo ir privataus sektoriaus pastangos davė geresnį nei tikėtasi deficito rezultatą“, − sako finansų ministras R.Šadžius.

Pasiteisino Vyriausybės reiklumas savivaldybių finansinei drausmei, o dėl tinkamų prevencinių priemonių, stabdant jų kreditorinių įsipareigojimų augimą, savivaldybių biudžeto deficitas buvo mažesnis nei tikėtasi.

Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 mlrd. litų – iki 2,6 mlrd. litų. Didžiausią jo dalį – 46,6 proc., sudarė socialinės apsaugos fondų („Sodra“, Privalomojo sveikatos draudimo, Užimtumo fondai) deficitas.

Valdžios sektoriaus pajamų pagrindinę dalį 2013 m. sudarė mokesčiai (50,2 proc.) ir socialinės įmokos (34,6 proc.).

Daugiausiai išlaidų pernai buvo skirta socialinėms išmokoms − 39,2 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

Lietuvos viešųjų finansų deficitas, apskaičiuojamas pagal PDP pastaruosius 5 metus nuosekliai mažėja: 2009 m. jis siekė 9,4 proc. BVP, 2010 m. – 7,2 proc. BVP, 2011 m. – 5,5 proc. BVP, 2012 m. – 3,2 proc. BVP, 2013 m. – 2,2 proc. BVP.

Lietuvos 2014 m. Konvergencijos programoje prognozuojama, kad šių metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,9 proc. BVP.