Valdžios sektoriaus 2013 metų deficito duomenys – tinkami eurui įsivesti

Publikuota: 2014 m. balandžio 23 d. trečiadienis

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos 2013 metų valdžios sektoriaus deficitas sudaro 2,2 proc. BVP ir yra 0,7 procentinio punkto mažesnis nei prognozuota pernai metų pabaigoje bei 0,8 procentinio punkto mažesnis nei reikalaujama iš narystės euro zonoje siekiančių šalių. Toks rodiklis gaunamas, apskaičiavus pagal Tarptautinio valiutos fondo 2001 m. Valstybės finansų statistikos vadovo (VFSV2001) metodologiją.

Pagal Perteklinio deficito procedūros (PDP) reikalavimus apskaičiuotas 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas sudaro 2,15 proc. BVP – 0,85 procentinio punkto mažesnis nei reikalaujamas minimalus Mastrichto kriterijus.

Netapatus deficito rodiklis susidaro dėl skirtingų metodologinių reikalavimų kai kuriems srautams, susijusiems su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Pagal PDP metodologiją į deficitą įtraukiami palūkanų apsikeitimo sandorių srautai, kurie 2013 m. buvo teigiami, todėl PDP palūkanos ir deficitas yra mažesni nei apskaičiuoti pagal VFSV 2001 ar ESS’95.

Tačiau abu pagal skirtingas metodologijas apskaičiuoti valdžios sektoriaus deficito rodikliai tenkina Mastrichto kriterijų ir, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus,  labai sustiprina Lietuvos galimybes nuo kitų metų įsivesti eurą.

„Atsakingas Vyriausybės požiūris į fiskalinę drausmę, griežtas valdžios sektoriaus išlaidų planavimas, sustiprėjusios verslo pozicijos – visos šios viešojo ir privataus sektoriaus pastangos davė geresnį nei tikėtasi deficito rezultatą“, − sako finansų ministras R.Šadžius.

Pasiteisino Vyriausybės reiklumas savivaldybių finansinei drausmei, o dėl tinkamų prevencinių priemonių, stabdant jų kreditorinių įsipareigojimų augimą, savivaldybių biudžeto deficitas buvo mažesnis nei tikėtasi.

Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 mlrd. litų – iki 2,6 mlrd. litų. Didžiausią jo dalį – 46,6 proc., sudarė socialinės apsaugos fondų („Sodra“, Privalomojo sveikatos draudimo, Užimtumo fondai) deficitas.

Valdžios sektoriaus pajamų pagrindinę dalį 2013 m. sudarė mokesčiai (50,2 proc.) ir socialinės įmokos (34,6 proc.).

Daugiausiai išlaidų pernai buvo skirta socialinėms išmokoms − 39,2 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

Lietuvos viešųjų finansų deficitas, apskaičiuojamas pagal PDP pastaruosius 5 metus nuosekliai mažėja: 2009 m. jis siekė 9,4 proc. BVP, 2010 m. – 7,2 proc. BVP, 2011 m. – 5,5 proc. BVP, 2012 m. – 3,2 proc. BVP, 2013 m. – 2,2 proc. BVP.

Lietuvos 2014 m. Konvergencijos programoje prognozuojama, kad šių metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,9 proc. BVP.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »