Veiklą pradėjo „Biobank–LT" konsorciumas

Publikuota: 2014 m. kovo 7 d. penktadienis

Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank–LT“.

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri gali būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai.

Šiandien Lietuvoje medicinos bei mokslo įstaigos turi nedideles saugyklas (projektinius biobankus), kuriose saugoma biologinė žmonių medžiaga, kaupiama vykdant mokslo projektus. Tačiau didžioji biologinių ėminių dalis, likusi po diagnostinių ir gydomųjų procedūrų, yra kurį laiką saugoma diagnostiniuose archyvuose arba sunaikinama kaip medicininės atliekos.

„Lietuva investavo į šiuolaikines biomedicinos ir gyvybės mokslų technologijas, tačiau joms reikalinga kokybiška tiriamoji medžiaga. Dėl teisinio reguliavimo spragų, veiklos standartų, IT ir kitos infrastruktūros stokos, šiandien neturime sisteminių biobankų, kaupiančių biologinius ėminius ateities mokslo projektams. Neturėdami šios infrastruktūros, tam tikra prasme patys naikiname savo nacionalinį turtą – biologinę informaciją apie mūsų ligas ir menkiname mūsų mokslo konkurencingumą. Antra vertus, reikia pabrėžti, kad biobankai, sudarydami sąlygas ir pritraukdami klinikines studijas, netiesiogiai tarnauja ir pacientams, gerindami naujų gydymo metodų prieinamumą Lietuvoje“, – kalbėjo Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidentas ir Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.

Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir tendencijas, „Biobank–LT“ kuriamas atviro tinklo principu, kooperuojantis sveikatos priežiūros, mokslo ir studijų institucijoms, nustatant bendrus standartus biologinių išteklių tvarkymui, numatant skaidrią ir aiškiais principais grįstą prieigą mokslo bendruomenei. Pasak Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidento, tai – plati socialinė partnerystė, nukreipta į pažangios medicinos plėtrą Lietuvoje. „Konsorciumo idėja kilo „Santaros slėnyje“, tačiau jis jau tapo nacionaliniu tinklu ir lieka atviras naujiems nariams. Toliau sieksime tapti oficialia Lietuvos mokslo infrastruktūra ir integruotis į tarptautinius biobankų tinklus", – sakė prof. A. Laurinavičius.

Dėkojame VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovui prof. Laimonui Griškevičiui, asociacijos „Santaros slėnis“ direktoriui Romanui Ramanauskui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorei mokslui prof. Vaivai Lesauskaitei, Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviui Pauliui Gradeckui, Santariškių medicinos įstaigų asociacijos atstovui Aurimui Jaskoniui bei  kitiems, aktyviai dalyvavusiems konsorciumo modelio kūrime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »