Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank–LT“.

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri gali būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai.

Šiandien Lietuvoje medicinos bei mokslo įstaigos turi nedideles saugyklas (projektinius biobankus), kuriose saugoma biologinė žmonių medžiaga, kaupiama vykdant mokslo projektus. Tačiau didžioji biologinių ėminių dalis, likusi po diagnostinių ir gydomųjų procedūrų, yra kurį laiką saugoma diagnostiniuose archyvuose arba sunaikinama kaip medicininės atliekos.

„Lietuva investavo į šiuolaikines biomedicinos ir gyvybės mokslų technologijas, tačiau joms reikalinga kokybiška tiriamoji medžiaga. Dėl teisinio reguliavimo spragų, veiklos standartų, IT ir kitos infrastruktūros stokos, šiandien neturime sisteminių biobankų, kaupiančių biologinius ėminius ateities mokslo projektams. Neturėdami šios infrastruktūros, tam tikra prasme patys naikiname savo nacionalinį turtą – biologinę informaciją apie mūsų ligas ir menkiname mūsų mokslo konkurencingumą. Antra vertus, reikia pabrėžti, kad biobankai, sudarydami sąlygas ir pritraukdami klinikines studijas, netiesiogiai tarnauja ir pacientams, gerindami naujų gydymo metodų prieinamumą Lietuvoje“, – kalbėjo Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidentas ir Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.

Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir tendencijas, „Biobank–LT“ kuriamas atviro tinklo principu, kooperuojantis sveikatos priežiūros, mokslo ir studijų institucijoms, nustatant bendrus standartus biologinių išteklių tvarkymui, numatant skaidrią ir aiškiais principais grįstą prieigą mokslo bendruomenei. Pasak Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidento, tai – plati socialinė partnerystė, nukreipta į pažangios medicinos plėtrą Lietuvoje. „Konsorciumo idėja kilo „Santaros slėnyje“, tačiau jis jau tapo nacionaliniu tinklu ir lieka atviras naujiems nariams. Toliau sieksime tapti oficialia Lietuvos mokslo infrastruktūra ir integruotis į tarptautinius biobankų tinklus", – sakė prof. A. Laurinavičius.

Dėkojame VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovui prof. Laimonui Griškevičiui, asociacijos „Santaros slėnis“ direktoriui Romanui Ramanauskui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorei mokslui prof. Vaivai Lesauskaitei, Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviui Pauliui Gradeckui, Santariškių medicinos įstaigų asociacijos atstovui Aurimui Jaskoniui bei  kitiems, aktyviai dalyvavusiems konsorciumo modelio kūrime.