Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »