Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »