Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vilnius pritrauks talentų iš užsienio – pristatytas „Vilnius Welcome Kit“

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pristatė naują informacinį leidinį „Welcome Kit“. Vilniaus svečiams ir sostinėje besikuriantiems užsieniečiams sukurtas naujas informacinis paketas bus svarbi pagalba pažinti miestą ir pasijusti jo dalimi. skaityti »

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą” šiąnakt Niujorke paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje. skaityti »

Kinijoje pristatomos Lietuvos rinkos galimybės

Šių metų lapkričio 11–13 dienomis ūkio ministras Evaldas Gustas per darbo vizitą Šanchajuje susitinka su Kinijos turizmo ministru Li Jinzao, Kinijos turizmo asociacijos vadovais, Kinijos kelionių organizatoriais bei dalyvauja 2016 m. Kinijos tarptautiniame turizmo forume ir turizmo parodoje. skaityti »

Imantiems būsto kreditus – daugiau informacijos ir apsaugos

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. skaityti »

Regionų mažųjų ir vidutinių įmonių inovacijoms skatinti – beveik 20 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija, siekdama skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. skaityti »

Vilniuje įsikurs modernus didžiausio pasaulyje „Marriott“ tinklo viešbutis

Lapkričio 9 dieną investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo „Marriott“ atstovais. skaityti »

„Danske Bank“: Lietuvos ekonomikos augimas piką pasieks 2017-aisiais

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis. skaityti »

Metams baigiantis pramonės įmonės tikisi tvarios plėtros

Metų pabaigą pramonininkai vertina teigiamai, tikimasi kai kurių pramonės sektorių plėtros – tai parodė naujausias Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį atliekamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI). skaityti »

Seime rengiama mokslinė konferencija apie Lietuvos ir Gruzijos santykius

Lapkričio 7 d. LR Seime vyks mokslinė konferencija „Lietuvos ir Gruzijos santykiai: kultūriniai, istoriniai, lingvistiniai aspektai“. skaityti »

Pramonininkai ragina neatidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo

Reaguodama į viešus pasisakymus apie naujos valdžios planus atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą bent pusmečiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina užtikrinti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d. skaityti »