Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Laikraštyje „The Baltic Times“ – interviu su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi

Naujausiame anglų kalba Baltijos šalyse leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ numeryje publikuojamas interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku. skaityti »

Papildomos socialinės garantijos doktorantams – gaus tėvystės ir motinystės pašalpas

Aukštųjų mokyklų doktorantai iki 30 metų amžiaus nuo šiol gaus papildomas socialines garantijas – nuo 2017 m. jiems bus skiriamos motinystės ir tėvystės pašalpos. skaityti »

SEB bankas: įmonės skolinosi 50 proc. daugiau

Gerėjantys šalies ūkio rodikliai, stabilios bendrovių pozicijos eksporto rinkose bei auganti vidaus paklausa lėmė, jog pirmąjį šių metų pusmetį, bendrovėms drąsiai įgyvendinant plėtros planus, didėjo jų poreikis investicijoms. skaityti »

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos ir jų savininkus?

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino net 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. skaityti »

Už finansinių technologijų sektoriaus analizę – 350 tūkst. eurų premija

Europos Komisija (EK) paskelbė konkursą, kurio laimėtojas gaus 350 tūkst. eurų. Tai bus premija už Europos finansinių technologijų sektoriaus ištyrimą ir analizę. skaityti »

Vilniuje auga prestižinio ir vidurinės klasės būsto paklausa

Prognozuojama, kad šių metų antrąjį pusmetį į viršų kils ir prestižinio būsto rinka. skaityti »

Vidaus reikalų ministerija mokysis gerosios VU pokyčių įgyvendinimo praktikos

Liepos 26 d. Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir LR vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Finansų ministrės ir pramonininkų vadovo susitikime – dėmesys lietuviško verslo paramai

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu aptarė eksporto garantijų, pelno apmokestinimo, alternatyvaus verslo finansavimo ir kitus pramonininkams aktualius klausimus. skaityti »

„Visa“ tyrė biometrinių mokėjimų populiarumą

Tarptautinė mokėjimo sistema „Visa“ nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kiek populiarios yra biometrinės technologijos ir kokios šio sektoriaus perspektyvos. skaityti »

Naujas LVK narys – tarptautinė IT bendrovė „Oracle“

2016 liepos 21 d. prie Lietuvos verslo konfederacijos prisijungė tarptautinės informacinių technologijų korporacijos atstovybė Lietuvoje „Oracle East Central Europe Limited filialas“. skaityti »