Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »