Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Publikuota: 2014 m. vasario 11 d. antradienis

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja  centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip  eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Įdiegta sistema pati surenka duomenis, juos apdoroja, išanalizuoja ir sumodeliuoja tinkamiausią šviesoforų veikimo ciklą, nustato  žalią bangą automobiliams. Ši informacija šviesoforams perduodama automatizuotai, todėl jie pradeda veikti pagal pateiktą ciklą ir kontroliuoja eismą realiu laiku. 

Vilniuje įdiegta sistema veikia trimis lygiais: pirmojo veikimo lygio metu keičiamas sankryžos valdymo rėžimas („diena“, „naktis“, „rytinė spūstis“, „vakarinė spūstis“). Jeigu eismo srautais veikia kitaip nei įprasta (važiuoja daugiau automobilių, įvyksta eismo įvykis), lygiai persijungia – pradeda veikti antrasis arba trečiasis lygis. Antrojo lygio metu  pagal jutiklių duomenis šviesoforuose redaguojamas pirmojo veikimo lygmens rėžimus. Pavyzdžiui, nesant automobiliams vienoje kryptyje, žalia yra neįjungiama arba jos degimo laikas sutrumpinamas. Tuo tarpu trečiojo veikimo lygio metu eismo valdymo centras pagal iš jutiklių surinktų duomenų statistiką, automatiškai sugeneruoja naujus valdymo rėžimus esančiai realiai eismo situacijai. 

Gavus duomenis apie transporto srautus iš sankryžų jutiklių, eismo valdymo centro serveris apskaičiuoja optimaliausią signalinę programą kiekvienai sankryžai. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Siemens arenoje vyko krepšinio varžyboms, apie 20:42 Kalvarijų-Kareivių g. (Antrasis eismo koridorius) veikė 70 sekundžių ciklas – šviesoforai persijunginėdavo kas 70 sekundžių. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 20: 50, vienu metu iš Siemens arenos pajudėjo šimtai automobilių.  Nuo 20:46 įsijungė 90 sekundžių ciklas, o 21:04 įsijungė 120 sekundžių ciklas. Antrame koridoriuje 120 sekundžių ciklas veikė iki  21:14. Vėliau įsijungė 105 sekundžių ciklas, kuris dirbo iki 22:24, kai transporto srautai sumažėjo, įsijungė 90 sekundžių ciklas.

Vilniuje šiuo metu yra iš viso šeši pagrindiniai eismo koridoriai: pirmasis koridorius yra nuo Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, antrasis – Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g., trečiasis – Žaliasis tiltas – Aresenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), ketvirtasis – J. Basanavičiaus g. (Nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), penktasis – Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g., šeštasis – T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »