EMV standarto perspektyvos Europoje

Publikuota: 2003 m. gruodžio 11 d. ketvirtadienis

Tarptautinės mokėjimo sistemos „MasterCard/Europay“ ir „Visa“ jau keletą metų mėgina išspręsti problemą dėl mokėjimo sistemų perėjimo prie bendro EMV standarto. Jos parengė naują projektą dėl perėjimo prie mikroprocesorinių kortelių. Projekto pavadinimas sudarytas iš minėtų mokėjimo sistemų pirmųjų raidžių – „ Europay“, „MasterCard“ ir „Visa“.Visos šio standarto mokėjimo kortelės bus mikroprocesorinės, todėl, pereinant prie EMV standarto pereinama ir nuo magnetinių kortelių prie mikroprocesorinių

Naujo standarto mikroprocesorinėmis kortelėmis siekiama užtikrinti mokėjimų kortelių patikimumą, sumažinti sukčiavimų skaičių ir plėsti teikiamas paslaugas. Mokėjimo sistemos nustatė EMV standarto įdiegimo bankuose apytikslią tvarką ir terminą – 2005 metų sausio 1 diena. 2005 metais daugelyje Europos Sąjungos šalių, Centrinės ir Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos, valstybėse, Lotynų Amerikoje bus įdiegtas patikimesnis mikroprocesorinių kortelių standartas. Lietuvoje EMV standartą diegia UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), kurią „Visa“ pasirinko partnere įgyvendinant šį keitimo procesą.

O EMV standartui pritaikytą bankinę įrangą gamina Vokietijos įmonė „Wincor Nixdorf“, kurios bankomatus BS/2 platina ne tik Baltijos, bet ir Rytų Europos šalyse.

Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad po 2005 metų nebebus naudojamos magnetinės kortelės su juostele, tiesiog atsakomybė už įvyksiančias apgavystes teks bankams, kurie dirba tik su tokiomis kortelėmis. Bankai, leidžiantys į apyvartą šių mokėjimo sistemų korteles, susiduria su problemomis pereinant prie EMV standarto. Tarp jų – problemos dėl kortelių įrangos modernizavimo ir visapusiškesnio kortelių galimybių panaudojimo.

Pastaraisiais metais ekspertai tyrė Vakarų Europos šalių mokėjimo kortelių rinką ir jų perėjimą prie EMV standarto. Prieita prie išvados, kad su Europos bankais gali konkuruoti tik Japonija ir Kanada.Kituose pasaulio regionuose perėjimo prie mikroprocesinių kortelių projektai tik pradedami plėtoti, o Europos bankai jau šiandien sulaukia gerų rezultatų. 48 % Europos bankų planuoja projektus dėl perėjimo prie EMV standarto, 10 % įsitikinę, jog jiems nepavyks pereiti prie EMV standarto iki 2005 metų.

Įmonės „Finextra“ ekspertai apklausė 28 stambiausius Europos bankus ir priėjo prie išvados, kad Vakarų Europos regiono valstybėse perėjimas prie EMV standarto vyksta ne taip greitai, kaip tikisi mokėjimo sistemos. Kai kurie bankai, tarp jų ir pakankamai stambūs, neskuba pereiti prie EMV standarto.

Europos bankų perėjimo prie EMV standarto pobūdis mažai kuo skiriasi nuo pasaulinio. Pirmiausia, tai patikimas transakcijų pervedimas, kuris lėmė Europos bankų apsisprendimą pereiti prie EMV standarto.Trys ketvirtadaliai apklaustų bankų pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, lėmusi pasirinkimą pereiti prie mikroprocesorinių kortelių, yra naujo standarto kortelių patikimumas. Tai itin aktualu toms valstybėms, kuriose apgavysčių skaičius didesnis už vidurkį.

Tarp tokių valstybių pirmauja Didžioji Britanija, kurioje 2002 metais patirti nuostoliai dėl apgavysčių sudarė beveik 430 milijonų svarų sterlingų. Prancūzijos bankai, kurie 1990 metais susidūrė su šia problema, perėjo prie mikroprocesorinių kortelių ir pradėjo naudoti PIN kodą, todėl 95 % išvengė nuostolių. Anglijos banko „Barkley“, kuris 2002 metais perėjo prie mikroprocesorinių kortelių, atstovai teigia, kad dėl to sumažėjo apgavysčių.

Valstybėms, kuriose įvyksta nemažai sukčiavimų, būtina pereiti prie saugesnių mikroprocesorinių kortelių. Tačiau Nyderlandų bankai yra įsitikinę, jog mikroprocesorinės kortelės nesumažins apgavysčių. Galima teigti, jog kai valstybės lyderės – Kanada, Didžioji Britanija, Prancūzija, Brazilija, Tailandas ir Japonija galutinai pereis prie mikroprocesorinių kortelių, dauguma nusikaltėlių ims veikti kitose rinkose. Todėl dėl naujo standarto kortelių patikimumo anksčiau minėtų regionų rinkoje suklastotos transakcijos pradės plisti mažiau apsaugotose valstybėse.

Perėjimą prie EMV standarto taip pat lėmė ir galimybė vienoje mikroprocesorinėje kortelėje įdiegti keletą programų. Tai aktualu valstybėms, kuriose įvyksta nedaug apgavysčių. Jų rinkose naudojamos vietinės mokėjimo arba lojalumo programos. Pavyzdžiui, apie 70 % apklaustų bankų planuoja įdiegti EMV standarto kortelėse papildomas lojalumo programas, 40 % bankų planuoja pasiūlyti vartotojams el. piniginę ir 40 % numato į mikroprocesorinės kortelės atmintį įdiegti programą, kuria vartotojai galėtų apmokėti telekomunikacijų paslaugas.

Mokėjimo sistemos remiasi sėkminga kortelių keitimo patirtimi, kuri įgyta sujungus įmones „Mastercard Internetional“ ir „Europay International“. Visiškai atsisakius „Europay“ logotipo sujungtų mokėjimo sistemų kortelėse, „MasterCard International“ gamintojams rekomendavo nepriimti užsakymų dėl seno pavyzdžio kortelių gamybos. Atėjus nurodytam terminui, per kurį reikia pereiti prie EMV standarto, mokėjimo sistemos pasinaudos analogišku procesu, kai mikroprocesorinės kortelės leidžiamos su savo logotipu.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sankt Peterburgo autobusuose – atsiskaitymai kortelėmis

Rusijoje, Sankt Peterburge, įgyvendinamas naujas projektas – kai kuriuose autobusuose diegiami atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. skaityti »

Mokėjimo kortelės, kvepiančios vaisiais

Pirmosios mokėjimo kortelės Lietuvoje atsirado dar 1993 metais. Jas pradėjo platinti tuometis Vilniaus bankas (dabartinis SEB bankas). Dabar Lietuvoje mokėjimo kortelių jau yra daugiau nei gyventojų – apie 3,5 mln. skaityti »

Kas sekundę – po du atsiskaitymus mokėjimo kortele

Mokėjimo kortelės istorija Lietuvoje skaičiuojama jau nuo 1993 metų, kada SEB bankas, tuomet dar vadinęsis Vilniaus banku, išleido pirmąją mokėjimo kortelę šalyje. skaityti »

Kaip neišleisti per daug pinigų atsiskaitant kortele?

Net ir pasibaigus finansiniam sunkmečiui, daugelis ir toliau nori racionaliai tvarkyti pinigus – planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas, neišleisti daugiau ten, kur gali išleisti mažiau, pasirūpinti, kad reikalingiems dalykams pinigų užtektų. skaityti »

Trys patarimai praradusiems banko kortelę

SEB banko duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi atsiskaityti kortele − per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir atsiskaitymo suma padidėjo beveik ketvirtadaliu. skaityti »

Indijos rinkoje – virtuali mokėjimo kortelė

Mokėjimų kompanija „Paytm“ kartu su „RuPay“ ir kitais nacionaliniais Indijos bankais ketina išleisti virtualią mokėjimo kortelę. skaityti »

Galimybės mokėti kortele pirkėjai labiausiai pasigenda pašte ir Gariūnuose

Daugiau kaip 800 įvairių prekyviečių ir paslaugų teikimo vietų Vilniuje ir kituose didmiesčiuose − tiek jų per vieną mėnesį pažymėjo pirkėjai specialioje programėlėje norėdami jose atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. skaityti »

Kišenpinigiai – į mokėjimo kortelės sąskaitą

Jei anksčiau pinigai vaiko kasdienėms išlaidoms asocijavosi su kišenėje žvangančiomis monetomis, tai šiandien vis daugiau tėvų kišenpinigius renkasi pervesti į atžalos mokėjimo kortelės sąskaitą. skaityti »

„MasterCard“ į apyrankę įdiegė mokėjimo kortelę

Amerikiečių pradedančioji bendrovė „PureWrist“ sukūrė plastikinę apyrankę su medalionu, į kurį galima įdiegti keletą kartų sumažintą mokėjimo sistemos „MasterCard“ kortelę. skaityti »

Pagerės mokėjimo kortelių priėmimo sąlygos

Per artimiausius metus mažmeninės prekybos įmonės gali tikėtis mažesnių mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčių, didesnio taikomų įkainių skaidrumo ir galimybės pasirinkti, kokias mokėjimo korteles priimti. skaityti »