Kompanija „Symantec“ vienus metus stebėjo nelegaliai vykdomą asmeninių duomenų prekybą internete ir apskaičiavo įvykdytų nusikaltimų apimtis. Ataskaitoje skelbiama, jog nusikaltėliai, kurių specializacija – mokėjimo kortelių duomenų vagystės, yra sukaupę daugiau kaip 5 milijardus JAV dolerių.

Daugiau kaip 31 procentas visų siūlomų neteisėtai pasisavintų prekių sudaro vogti kredito kortelių duomenys. Ne mažiau populiari prekyba konfidencialia banko informacija, kurią sukčiai platina interneto pokalbių svetainėse.

„Symantec“ teigia, jog nusikaltėliai, siekdami pasipelnyti iš banko kortelių vagysčių, dažniausia vagia elektroninių kortelių duomenis (angl. skimming) ir naudoja „slaptažodžių žvejojimo“ (angl. phishing schemes) metodą, kuriuo išviliojama konfidenciali kortelių savininkų informacija.

Pastebėta, jog Europoje ir Artimuosiuose Rytuose išduodamų kreditinių kortelių duomenys parduodami žymiai brangiau nei, pavyzdžiui, JAV, nes pastarosios yra labiau paplitusios.

Atlikusi metus trukusį tyrimą, bendrovė „Symantec“ nustatė, jog nusikaltėliai yra labai gerai organizuoti ir veikia išvien.

Slaptose pokalbių svetainėse, kuriose galima lankytis tik su kvietimais, sukčiai ieško specialistų, galinčių išgauti grynuosius pinigus iš individualių kreditinių kortelių bei finansinių institucijų.

Duomenų „žvejyba“ Lietuvoje

Lietuvoje mokėjimo kortelių duomenų vagys taip pat nesnaudžia. Mūsų šalyje pirmą kartą tokio pobūdžio nusikaltimas buvo įvykdytas prieš dvejus metus Mažeikiuose. Mokėjimo kortelių duomenis mėginta pasisavinti prie bankomato pritvirtinus duomenų nuskaitymo įrangą, kuri kopijavo į bankomatą įkištų kortelių duomenis ir įvedamus PIN kodus.

Praėjusių metų viduryje spaudoje vėl pasirodė keletas pranešimų, jog vos per kelias dienas nuo sukčių nukentėjo dviejų bankų klientai.

Bankai užblokavo per šimtą mokėjimo kortelių po to, kai kilo pagrįstų įtarimų dėl galimai įvykdytų mokėjimo kortelių duomenų vagysčių. Nustatyta, jog sukčiai duomenis pasisavindavo prie bankomato pritvirtinę duomenų nuskaitymo įrangą.

Keletas dešimčių įtarimus sukėlusių pinigų vagysčių iš Lietuvos banko kortelių atvejų užfiksuota Italijoje. Iš Romoje esančio bankomato nusikaltėliai periodiškai pasisavindavo po pusšimtį eurų. Mokėjimo kortelių savininkų patirti nuostoliai sudarė nuo kelių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Šių metų rugsėjo mėnesį dėl mokėjimo kortelių vagysčių ir padirbinėjimo sulaikyti ilgapirščiai iš tolimosios Šri Lankos. Pas juos aptikta per šimtą netikrų kortelių bei įranga jiems gaminti.

Nuo vagysčių saugo vaizdo sistemos

„Penkių kontinentų“ Bankinių technologijų pardavimo vadybininkas Saulius Kancerevyčius teigia, jog Lietuvoje nusikaltėliai dažniausiai prie bankomatų tvirtina duomenų nuskaitymo įrangą ir tokiu būdu vagia konfidencialią informaciją arba, stebėdami bankomatu besinaudojantį asmenį, bando susekti PIN kodą.

Yra pasitaikę atvejų, kai sukčiai sukūrė fiktyvių puslapių, panašių į originalius internetinės bankininkystės tinklalapius, ir banko vardu siuntė elektroninius laiškus, kuriuose mokėjimo kortelių savininkų prašydavo patvirtinti kortelių duomenis.

„Sukčiai mėgina išgryninti pinigus iš kitose šalyse išduotų kreditinių kortelių, tačiau tokie nusikaltimai paprastai greitai išaiškinami dėl bankomatuose įdiegtų vaizdo apsaugos sistemų, – teigia S. Kancerevyčius. – Lietuviai kur kas dažniau nukenčia pasinaudoję kortelėmis užsienio šalyse“.

„Penkių kontinentų“ Bankinių technologijų specialisto teigimu, norėdami apsisaugoti nuo galimo duomenų praradimo, naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis, PIN kodą ir kitus konfidencialius duomenis saugokite paslaptyje, nes bankai nereikalauja patvirtinti PIN kodo ir nenaudoja jo jokioms internetinėms paslaugoms. Atkreipkite dėmesį ir į banko tinklalapio struktūrą – paprastai ji nesikeičia.

Norėdami išsiimti grynųjų pinigų ar atlikti kitą operaciją, stenkitės naudotis bankomatu, esančiu gerai apšviestoje ir vaizdo kamerų stebimoje viešoje vietoje. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip bankomatas atrodo, ar nėra neįprastų, keistai atrodančių priedų. Operacijas atlikite greitai, atidžiai stebėkite šalia jūsų esančius žmones. Įvesdami PIN kodą, klaviatūrą pridenkite ranka. Neleiskite pašaliniams asmenims suvesti jūsų kortelės duomenų. Išsiėmę grynųjų pinigų, juos perskaičiuokite ne iš karto. Jei bankomatas kortelės negrąžina, nedelsdami praneškite atsakingoms institucijoms. Reguliariai tikrinkite sąskaitą.